Raimondo Guobio nuotr.
Muziejininkas Raimondas Guobis pasidalijo Debeikiuose užfiksuotu kadru, kuriame – didelio medžio kelmas.
„Pavasariop nupjautas didžiausias ir gražiausias Debeikių miestelio medis. <…> Milžinas, didingas, džiuginantis akcentas ties vartais į miestelį įvažiuojant į pagrindinę gatvę nuo Utenos, Žaliosios. <…> Ar jis buvo pavojingas šalia stovintiems pastatams? Nemanau, nes net visu ūgiu griūdamas ko gero jų būtų nekliudęs. <…> Jei kas ir įžvelgė pavojus, tai vis vien reikėjo jį pasaugoti”, – pastebėjo R. Guobis.
Į šį įrašą sureagavo arboristė, Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupės narė Kristina Žalnierukynaitė. „Nenormalu…”, – brūkštelėjo ji. Menotyrininkė, dr. Jolanta Zabulytė taip pat išsakė savo nuomonę:
„Mokyklėlė ir darželis nereikalingi, nes pelno neneša, o štai šarvojimo salė vietoj darželio – akivaizdi nauda… Kur link einam, lietuviai, anykštėnai? Darom savo kraštą nepatrauklų jaunoms šeimoms, o paskui skundžiamės, kad jaunimas negrįžta, neatsikelia. Liks tik šarvojimo bei senelių namai su kelmais buvusios gyvybės…”
Debeikių seniūnijos seniūnas Alvydas Simonavičius „Anykštai” sakė, jog R. Guobio užfiksuotas kelmas greičiausiai – topolio. Jis buvo supuvęs.
„Jei kalbame apie Biliūno gatvėje nupjautą medį, tai jis buvo pavojingas, jo šakos krito ant važiuojamosios dalies. Jis buvo daugiau nei avarinės būklės, gavome dėl jo daugybę skundų, žmonės bijojo pro ten eiti.
Žmonės kreipiasi dėl avarinių medžių tiek į mus, tiek į savivaldybės architektūros skyrių. Jei medis avarinis, paprastai leidimus jiems nupjauti išduoda, o kad kas prašytų sveiką, nepavojingą medį nupjauti, nepamenu tokio atvejo”, – kalbėjo A. Simonavičius.
Labai grėsmingai atrodė tas medis, ir nereikia daryti čia jokių dramų. Labai teisingai pasielgta su šiuo medžiu, kol dar neįvyko kokia nelaimė. Labai jau viską iš šalies mokame sureikšminti.
Kiek tryznių dėl puvėko, a nematot skylės kelme?
Skrodimas parodė, kad mirties priežastis- skrodimas. Šitokio giganto gaila.
Raimondo darbas užfiksuoti istorinius rajono medžius. Džiugu, kad žmogus myli, žavisi, gėrisi ir saugo medžius. Medžiai – tai irgi mūsų kraštas, mūsų istorija, gyvūnų namai.
Gaila, kad ateinančios kartos NEBEMATYS dar ilgai brandžių medžių, kurie puošė miestus, miestelius ir kaimus…
Kas per medžių sudievinimas? Gal juos reikia dar laistyti kokias nors augimą stabdančiais chemikalais, kad ateities kartos matytų tokius pačius, kaip matė 1950 metais? Medis auga, sensta, džiūna. Gal palikime senas gyvsidabrines lempas gatvės šviestuvuose, nes ateities kartos nepamatys? Gal uzdrauskite pirkinių paketus, nes nebesimato rezginių? Motorinės žoliapjovės seniai reikėjo uždrausti, nes nebesimato dalgių.
Jums iki Raimondo toli,o dėl darbo grafiko nesirūpinkite,muziejininkai dirba ir savaitgali
Kaip iš siaubo filmo!!!
Užuojauta debeikiečiams ir visiems, kurie augo, gyveno, mylėjo ir džiaugėsi šiuo medžiu. Kiek kartų važiuodavau pro šalį, tiek džiaugsmas užliedavo. O dabar… tik ašaros ir neviltis.
Valdžios veiksmai iššaukia didžiulį nepasitikėjimą jų darbu, profesionalumu. Savo tokiu darbu jie parodo, kad dirba ne atsakingai, be meilės, nepaiso ateities, vietinės bendruomenės nuomonės ir pan.
Turiu keletą klausimų.
Kas užsakovas medžio kirtimui?
Kokie argumentai, kas paskatino išduoti leidimą medžio kirtimui mero K.Tubio ir vyr. architektės D. Gasiūnienės?
Kokie planai numatomi šioje vietoje?
Mielieji, rašykime laiškus su šiais klausimais merui K.Tubiui kestutis.tubis anyksciai.lt ….
Citatos pabaiga
o ko ten po Debeikius Guobis slankioja, kodėl nedirba siaurojo geležinkelio muziejuje? Muziejaus vadovai turėtų griežčiau jo darbo laiką kontroliuoti. Todėl nereikės virkauti dėl kažkokio nupuvusio medžio.
Klimaksas kažkokiam diedui?:)
Kadangi žemė plokščia, tai medis negali nugriuti.
Raimondėlis Guobis vis nerimsta, ieško medžių kelmų, šniukštinėja, rašinėja. Reikia jam nupirkti automobilį, o tai vaikščiodamas pėsčiomis arba važinėdamas dviračiu visokių nuotraukų pridaro, prisirankioja visokių faktų.
Pasižiūri ir kelmą ir viskas aišku kad ne supuvęs,tai kaip iš tikrųjų?
Aiškiai matosi branduolinės medienos rudasis puvinys, labiau būdingas aromatinėmis tuopoms, bet dažnas ir tarp kanadinių ar berlininių. Lenkijoje pastebėta, kad puvinys pradėjo plisti tarp hibridinių drebulių auginamų biomasei. Reikėtų kelmą apdoroti, kad įsivyravus drėgnesniems orams nebūtų apkrėsti kiti medžiai..
Tuoj sudoros kelmą ir trinkelių pridės. Anykščiai – trinkelių kurortas! Nieko nėra mieliau už betoninę tvarką.
Pirmiausia, medis NEsupuvęs, aiškiai matyti iš nuotraukos. Antra, medžius reikia genėti, kad sausos šakos nekristų. Trečia, medžių įvertinimą ir priežiūrą atlieka arboristai, nes seniūnai ir ne eiliniai gyventojai.
Kaip galima būnant ne specialistu nustatyti medžio pavojingumą?!
Debeikiuose nėra jokio sujudimo.
Durnių šaika. Šita tuopa galėjo, bet kada nuvirsti ir sukelti avariją.
Prisiminkite atvejį kai tarp Kalvelių ir Ceikinių kelyje nuvirto medis sužalojo žmonės ir vienas neišgyveno tai kas čia kaltas gal vėl seniūnas sa