„Prie mirties per daugiau nei trisdešimt darbo metų taip ir nepripratau… Kiekvieną kartą iškeliavus pacientui Anapilin susimąstau, ar gydydama jį niekur nepadariau klaidos, ar visus tyrimus paskyriau laiku. Ypač širdį suspaudžia, kai tenka pravažiuoti pro likusią tuščią sodybą…“ – sako Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja, „Anykštos“ laikraščio skaitytojų išrinkta šių metų populiariausia rajono medike Dalia Kazlauskienė.
Medikai buvo pasveikinti
Šis pavasaris kitoks visiems mums – nesame patyrę, ką reiškia gyventi ir dirbti karantino sąlygomis, ką reiškia šypseną slėpti po kauke, o emocijas parodyti tik akimis, koronaviruso akivaizdoje tikriausiai pagaliau supratome ir medikų darbo svarbą – juk jie šiandien stovi pirmose barikadų eilėse bandydami pažaboti pasaulį užklupusį virusą.
Jau daug metų „Anykštos“ skaitytojai pavasarį renka populiariausią Anykščių rajono mediką. Šiemet – ne išimtis. Šeštąjį kartą populiariausia rajono medike išrinkta D. Kazlauskienė. Būdavo įprasta, kad „Anykštos“ skaitytojų išreikštą valią vainikuodavo Medicinos dieną – balandžio 27-ąją- vykdavę apdovanojimai, kurių metu populiariausiems rajono medikams būdavo įteikiamos gėlės, sertifikatai, dovanos. Medikai nors trumpam susirinkdavo pabūti kartu…
Karantinas neleido šiemet suburti medikų draugėn ir surengti jiems nors mažytę šventę. Tačiau jie neliko nepasveikinti. Populiariausiai rajono medikei D. Kazlauskienei, kuri sulaukė 46 pacientų padėkų, ir populiariausiai slaugytojai Rūtai Paciūnienei, gavusiai 27 padėkas, įteiktos gėlės, sertifikatai ir paveikslai. Antrąją vietą rinkimuose užėmusiam gydytojui Valdui Macijauskui bei slaugytojai Jolitai Abraškevičienei bei trečiosios vietos laimėtojoms gydytojai Ritai Juodiškienei bei slaugytojai Astai Bartulienei įteiktos gėlės ir sertifikatai.
Gydytoja dirbti grįžo į gimtinę
„Apie mane jau daug kartų buvo rašyta, geriau skirkit dėmesio kitiems gydytojams, jie visi taip pat labai geri“ – pokalbio pradžioje susikuklino gydytoja D. Kazlauskienė. Ji gydytoja dirba jau virš trisdešimt metų. Paklausta, kas paskatino rinktis medikės kelią, pašnekovė sakė, jog autoritetu jai buvęs dėdė, gydytoju dirbęs Viešintose. Pati iš šio krašto kilusi D. Kazlauskienė teigė, kad kitokių pasirinkimų net nesvarsčiusi: „Niekada nebijojau kraujo, žaizdų, jeigu reikėdavo tvarstį uždėti, vaistus suleisti drąsiai tai darydavau. Nuo mažens jutau gailestį sergančiam, kenčiančiam žmogui ir, jeigu tik kažkaip galėdavau jam padėti, stengdavausi tai padaryti. Todėl, man atrodo, ir profesijos pasirinkimas atėjo iš širdies“.
Baigusi Kauno medicinos institutą, jį grįžo į gimtąjį rajoną, dirbo Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centre, buvo vaikų ir paauglių profilaktinio kabineto gydytoja, taip pat kelis metus dirbo poilsio namų „Anykščių šilelis“ gydytoja, o nuo 1990-ųjų iki dabar dirba dar ir Kurklių ambulatorijoje.
Kurkliečiai gydytojai – savi. „Per tiek metų kelios pacientų kartos pasikeitė, kiekvienas pažįstamas, kiekvienas savas. Pacientų mažėja – seneliai iškeliauja amžinojo poilsio, o jų vaikai ar anūkai į gimtąsias sodybas dažniausiai tik vasaromis beužsuka. Pastebiu, jog pacientai keičiasi – vyresnio amžiaus žmonės pas medikus užsuka ne tik dėl ligų. Ateina ir pasidžiaugti, ir pasiguosti… Tai ypač akivaizdu dirbant Kurkliuose, kur gydytojas dažnai laikomas jeigu ir ne šeimos nariu, tai bent jau labai jam artimu“ – apie savo pacientus kalbėjo medikė.
Paklausta, ar jos darbo diena baigiasi užvėrus kabineto ar ambulatorijos duris, D. Kazlaukienė sakė: „Anksčiau žmonės gerokai dažniau po darbo valandų man skambindavo. Dabar – nors telefono neišjungiu niekada – žmonės skambina tik atsitikus rimtai bėdai, be reikalo tikrai netrukdo“.
Pacientų emocijas tenka sugerti kaip kempinei
Dar prieš kelis dešimtmečius kunigo, mokytojo, mediko profesijas pasirinkę žmonės buvo ypač gerbiami. O kaip yra dabar? „Šiais laikais pagarba medikui gal kiek sumenkusi… Visokių pasitaiko žmonių. Labai daug neigiamų emocijų įneša internetas – žmonės jame prisiskaito apie ligas, gydymo būdus, vaistus ir atėję pas mediką vos ne pradeda pasakoti, kaip gydyti vieną ar kitą ligą. Kita grupė žmonių – tai žmonės grįžę iš užsienio. Jie irgi ateina su visokiais priekaištais gydytojams. Nors, mano manymu, medicinos sistema Lietuvoje tikrai aukšto lygio. Patekti pas gydytoją užsienyje nėra lengva, dažnas pacientas atvykęs į gydymo įstaigą gauna tik būtinąją pagalbą ir receptą vaistui nuo skausmo, tai pas mus patekti pas specialistą yra gerokai lengviau… Kokie bebūtų pacientai, mes, medikai, turim laikytis teorijos, kad pacientas visada teisus. Sugeri kaip kempinė visas emocijas ir dirbi toliau… Mes tą jau mokam…“ – kalbėjo gydytoja D. Kalzlauskienė.
Paklausta, kaip ilsisi, kai darbe susiduria su tokia įvairiausių emocijų lavina, pašnekovė teigė: „Labai svarbu turėti žmonių, su kuriais galėtum pasikalbėti, „pasibėdavoti“ – ar tai būtų draugai, ar šeimos nariais. Nors blogų emocijų stengiuosi namo nesinešti, bet ne visada pavyksta… Mėgstu sukišti rankas į žemę, tokiu būdu labai gerai pailsiu. Dar padeda įvairios išvykos, koncertai, teatras… Ir, žinoma, supratimas, kad pas gydytoją atėjęs žmogus emocijas dažniausiai paleidžia dėl to, kad jam skauda, kad bijo…“
Tiki žmonių sąmoningumu
Nors dabar patekti į gydymo įstaigas nelengva – medikai konsultuoja telefonu, išrašo elektroninius receptus ar nedarbingumo lapelius, tačiau vis tiek yra didžiausioje rizikos grupėje.
D. Kazlauskienė sako, jog dėl savo sveikatos nesijaudinanti: „Tikrai į darbą einu be baimės. Mes šiuo metu neturim daug fizinių kontaktų, esam pakankami saugūs. Gal tik dėl artimųjų kiek neramu, kad neparneščiau užkrato… Tačiau labiau bijau to laiko, kai bus atšauktas karantinas. Noriu tikėti, kad žmonės neužplūs gydymo įstaigų vien dėl receptų ar dėl to, kad „gal būtų neblogai kokius tyrimus pasidaryti“, o ateis tikrai esant rimtam reikalui. Vis dėlto noriu pasidžiaugti, bent jau šneku apie savo pacientus, kad žmonės yra pakankamai sąmoningi. Taip, jie baiminasi, pergyvena, bet tikrai neblogai laikosi karantino reikalavimų. Net ir labai garbingo amžiaus pacientai man paskambina ir pasakoja, kad niekur neina iš namų, kad maisto produktus ar vaistus atveža artimieji, kad neleidžia jų į vidų“.
Medikus į užsienį vilioja geri atlyginimai
Gydytoja D. Kazlauskienė yra ir kelių kadencijų Anykščių rajono tarybos narė. Paklausta, kokias pagrindines problemas matanti sveikatos apsaugos srityje mūsų rajone, kalbėjo: „Tikriausiai kiekvienas šeimos gydytojas atsakytų tą patį – specialistų trūkumas. Tačiau gal tai ne tik mūsų rajono, bet ir visų mažesnių rajonų problema. Gaila, kai jauni gydytojai išvyksta iš Lietuvos, tačiau kaip juos sustabdysi, kai užsienyje siūlo kelis kartus didesnius atlyginimus… Jaunam, šeimą turinčiam medikui tenka dirbti keliuose darbuose, dar būdėti naktimis, kad galėtų išgyventi, įsigyti būstą ir pan. Jeigu nėra kam padeda, tokiems žmonėms tikrai labai sunku. Manau, kad norint išlaikyti medikus Lietuvoje, reikia keisti darbo užmokesčio sistemą… Kita priežastis, dėl ko jauni specialistai vengia važiuoti į rajonus, tai abejonės dėl ateities – kas žino, kiek ilgai vieno ar kito rajono ligoninė veiks…
Situacija Anykščių PSPC, manau, pakankamai nebloga. Mūsų kolektyve yra ir jaunų specialistų, kurie čia dirbti važinėja net iš kitų rajonų“.
Sveikata – svarbiausias žmogaus turtas
D. Kazlauskienė, sprendžiant iš „Anykštoje“ išspausdintų padėkų kiekio, tikrai pacientų mylima ir gerbiama gydytoja. Pasiteiravus, kiek jai reikšmingos šios padėkos, gydytoja sakė: „Varžytis su kuo nors aš nenoriu. Tikiu, kad kiekvienas medikas, pasirinkęs šią profesiją, ją gerbia, o kartu gerbia ir myli savo pacientus. Žmones reikia mylėti, kitaip dirbti šį darbą bus labai sunku… Žinoma, visos tos padėkos labai paglosto širdį, kabinete dažnai neturim laiko nuoširdžiai su pacientu pasikalbėti – vienam pacientui priimti skirtas laikas reglamentuotas, tad dažnai kalboms ne apie vaistus ar ligas pritrūksta laiko. Gražus žodis, padėka tikrai labai daug reiškia“.
Populiariausia rajono gydytoja D. Kazlauskienė visiems savo pacientams taip pat turėjo ką pasakyti: „Kiekvienam noriu padėkoti už tas padėkas, gražius žodžius, įvertinimą. Linkiu gyvenime paties svarbiausio dalyko – sveikatos. Kai bus sveikatos, tikrai visko turėsim – bus ir gera nuotaika, ir džiaugsmo bus daugiau, ir pavasaris bus gerokai spalvingesnis…“
Gydo ne tik vaistais, bet ir žodžiu
Kurklių ambulatorijoje slaugytoja dirbanti Rūta Paciūnienė šiemet išrinkta populiariausia rajono slaugytoja. Čia ji jau skaičiuoja 32-uosius darbo metus.
Paklausta, ar medikės profesija – jos svajonių profesija, R. Paciūnienė sakė: „Iš tikrųjų tai norėjau būti mokytoja. Tačiau Didžiakaimyje dirbo felčerė ir pasižiūrėjus į jos darbą supratau, į kurią sritį vis dėlto turėčiau pasukti… Ir esu labai patenkinta savo sprendimu, nes jaučiuosi savo vietoje. Niekada nesigailėjau savo pasirinkimo“.
Tikriausiai šiuo metu klausimas apie darbą viruso akivaizdoje užduodamas daugumai medikų, tad ir R. Paciūnienės teiravomės, ar nebaisu eiti į darbą: „Kadangi dabar gyvenu viena – vyras išvykęs į užsienį, tai nebijau parnešti užkrato. O dėl savęs? Net nežinau… Pradžioje gal buvo šioks toks nerimas, o dabar gal jau apsipratau su esama situacija. Pacientų į ambulatoriją užeina mažai, darbas daugiausiai vyksta telefonu. Paskambinę vyresnio amžiaus žmonės jau teiraujasi, kada galės užeiti į ambulatoriją, sako, mes gi nesergam, neužkrėsim jūsų… Gal jie nelabai suvokia šio viruso mastus… Tenka paaiškinti, kad ne tiek mes pacientų bijom, bet baiminamės, kad patys nebūtumėm viruso nešiotojais ir jų neužkrėstumėm“.
Kaip ir gydytoja D. Kazlauskienė, taip ir slaugytoja R. Paciūnienė sakė, kad miestelio žmonės joms savi: „Ateina pacientai gydytojai pasipasakoja, tada ateina man pasipasakoja… Taip ir dirbam, taip ir gyvenam… Mediko darbas tikriausiai išskirtinis tuo, kad labai dažnai turi gyventi kitų gyvenimus – kiekvieną turi paguosti, padėti jam, o kaip kitaip? Juk visi čia esam savi, vieni kitus pažįstam. Bet dėl to, kad esu medikė, tikrai nesijaučiu nei pranašesnė, nei geresnė. Kiek galiu, tiek stengiuosi žmonėms padėti…“
R. Paciūnienė teigė, kad po darbo valandų dabar jau rečiau žmonės skambina, bet pasitaiko ir tokių atvejų. „Kadangi ambulatorijoje dar yra ir nedidelė vaistinė, tai kartais žmonėms, pavyzdžiui, antibiotikų prireikia ir savaitgalį, tai, jeigu tik galiu, stengiuosi atvažiuoti ir padėti…“
„Man kiekvienas pacientas yra brangus, kiekvieną Kurkliuose pažįstu ir dėl kiekvieno išgyvenu. Gal būtų kitaip, jeigu būčiau kitur augusi, o dabar nuo mažens čia… Todėl ir dėl kiekvieno išėjusio Anapilin išgyvenu, kelias paras apie tą žmogų galvoju…“ – kalbėjo populiariausia rajono slaugytoja.
Medikai nusipelnė padėkų
Apie įvykusius populiariausių rajono medikų rinkimus pakalbinta viena iš jų iniciatorių, Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Sonata Steniulienė apgailestavo, kad dėl karantino nepavyko medikams surengti šventės. „Gal kitais metais situacija bus geresnė ir galėsime visi susirinkti į būrį“ – sakė gydymo įstaigos vadovė.
– Žinojau apie gražią, daug metų vykusią „Anykštos“ laikraščio iniciatyvą organizuoti populiariausio rajono mediko rinkimus. Pagalvojau, kad būtų gražu ją atgaivinti, todėl kartu su „Anykštos“ redakcija nusprendėme, kad Medicinos darbuotojų dienos proga būtų smagu vėl pagerbti medikus. Man norėjosi, kad medikai sulauktų ne tik kaltinimų, nepasitenkinimo, bet ir gražių žodžių. Neklysta tik tie, kurie nedirba, todėl reikia suprasti, kad net jeigu medikai ir padaro klaidų, tai tikrai ne dėl to, jog jiems nerūpi pacientai.
Džiaugiuosi, kad pacientai aktyviai dalyvavo rinkimuose, negailėjo gražių žodžių, padėkų. Kiekviena padėka, manau, medikui labai svarbi.
Ir pati sekiau rinkimus, skaičiau laikraštį. Laimėtoja nenustebino, nes jau buvau girdėjusi, kad gydytoja Dalia Kazlauskienė kelis kartus laimėjo šiuos rinkimus. Bet smagu, kad nemažai padėkų sulaukė ir kiti gydytojai.
Apmaudu, kad šalyje paskelbtas karantinas sujaukė mūsų planus surengti gražią šventę, pasveikinti ir apdovanoti medikus. Tikiuosi, kad kitais metais ši graži tradicija nenutrūks ir bus pasveikinti ne tik nauji rinkimų laimėtojai, bet prisiminti ir šių metų.
Kaip įstaigos vadovė labai noriu padėkoti savo kolektyvui, kuris pavojaus akivaizdoje susitelkė ir atlieka ypatingai svarbų darbą. Dalis mūsų medikų dirba Karščiavimo klinikoje, dalis – mobiliose brigadose, kurios ima koronaviruso mėginius iš medikų, socialinių paslaugų tiekėjų, dirba Aknystos socialinės globos namuose. Ačiū ir mūsų vairuotojams, kurie perveža užsikrėtusius pacientus į izoliacijos vietas, veža mėginius į laboratorijas. Visi jie – pirmose barikadų gretose. Dėkoju jiems, kad labai dažnai negalvodami apie savo ar artimųjų sveikatą, jie atlieka šventą pareigą, daro tai, ką įpareigoja daryti Hipokrato priesaika. Visi šie žmonės mažai kalba, bet labai daug dirba…
