Kokį gėrimą derėtų vadinti degtine ir iš kokių produktų šis gėrimas gali būti gaminamas? – Europos Parlamentas antradienį (birželio 19 d.) balsavo dėl reglamento, kuris nustato aiškesnį alkoholinių gėrimų apibrėžimą ir ženklinimą etiketėmis.
Kokį gėrimą derėtų vadinti degtine ir iš kokių produktų šis gėrimas gali būti gaminamas? – Europos Parlamentas antradienį (birželio 19 d.) balsavo dėl reglamento, kuris nustato aiškesnį alkoholinių gėrimų apibrėžimą ir ženklinimą etiketėmis.
Pritarta ES Tarybos pasiūlytam kompromisiniam sprendimui, kad degtine būtų vadinamas gėrimas, pagamintas iš grūdų, bulvių ir kitų žemės ūkio žaliavų. Jei gėrimas pagamintas iš kitų žemės ūkio žaliavų, tuomet etiketėje turi būti nuoroda.
EP Liberalų ir demokratų frakcijos narė Danutė Budreikaitė inicijavo pataisą, kad degtine būtų vadinamas alkoholinis gėrimas, pagamintas iš grūdų, bulvių ir cukrinių runkelių. Tačiau "už" šią pataisą balsavo 235 europarlamentarai iš 654, o 395 balsavo "prieš".
"Šis Europos Parlamento sprendimas neigiamai atsilieps ir gamintojams, ir ypač vartotojams, kurie bus klaidinami, ne manys, kad perka tradicinį gėrimą ir galbūt nepasižiūrės į smulkesnį žymėjimą", – sakė Danutė Budreikaitė.
Europarlamentarė kalbėdama pažymėjo: "Vartotojas turi žinoti kuo, pavyzdžiui, viskis skiriasi nuo degtinės. Kodėl tai, kas taikoma viskiui, netaikoma degtinei? Pavadinimas turi aiškiai pasakyti ir vartotojas turi teisę pirkti produktą, pagamintą pagal originalias ir tradicines receptūras ir iš tradicinių žaliavų.
Lietuvoje nedaug žmonių žino apie ryžių degtinę, ji gaminama iš ryžių. Tačiau kad degtinė (Vodka) gaminama iš grūdų, žino bemaž visi mūsų šalies gyventojai. Apklausos rodo, kad net 95 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų grūdus įvardijo kaip pagrindinę žaliavą, iš kurios gaminama degtinė", – sakė D.Budreikaitė.
Diskusijose europarlamentarė akcentavo, kad nors degtinė ir yra sveikatai pavojingas produktas, tačiau jis yra legalus ir žmogus jį pirkdamas privalo žinoti apie gėrimo kilmę, todėl žymėjimas etiketėje ypač svarbus.
Baltijos valstybėse ir šiaurės šalyse bei Lenkijoje pagaminama 70 proc. ES degtinės, o išgeriama net 64 proc. šio stipraus alkoholinio gėrimo.