Kiek daugiau nei prieš metus dėl galimai Anykščių ligoninėje netinkamai gydyto ir dėl to gyvybės netekusio anykštėno Vladislovo Bernadišiaus dukra Ž. B. taip visko palikti neketino: jos rankose – beveik trisdešimties puslapių byla, kurioje – vieni įrodymai, jog piliečiui gydymo įstaigoje reikalingas gydymas suteiktas nebuvo, dėl to įvyko mirtis.
VšĮ „Anykščių rajono savivaldybės ligoninės“ vedėjas Dalis Vaiginas, išgirdęs, jog moteris ketina kreiptis į teismą, sakė, jog tai – kiekvieno piliečio teisė.
Mirė paleistas iš ligoninės
Priminsime, jog pernai vasarą į „Anykštą“ kreipėsi šoko ištikta Ž. B. ir pasakojo, jog jos tėtis, gydytas Anykščių ligoninėje ir iš jos paleistas kaip pagerėjusios būklės, netrukus mirė. Moteris piktinosi, kad Anykščių ligoninės medikai jos tėvu rūpinosi blogai, nepadarė reikiamų tyrimų, o galų gale – pražiopsojo sepsį.
„Prieš tai jis Panevėžyje gulėjo ir ten bebūnant tėčiui sprogo pūlinys ant didžiojo kojos piršto. Jam žaizdą išvalė, ją užtvarstė ir pasakė, kad reikia toliau namuose gydyti. Mama jį namuose gydė, jam ta žaizdelė užsitraukė. Po kelių dienų jį išvežė į Anykščių ligoninę su greitąja dėl širdies nepakankamumo. Anykščiuose reanimacijoje jam ta kojos žaizdelė buvo nelabai gydoma. Po kelių dienų jis atsidūrė vidaus ligų skyriuje, kur pragulėjo dvi savaites. Jis ten silpo. Man atrodo, kad tai dėl tos kojos neteisingo perrišimo. Jis pradėjo nebevaikščioti, jam skaudėjo kojos sąnarius“, – prieš metus „Anykštai“ pasakojo Ž. B. Po kiek laiko pacientas buvo išleistas į namus, kur jam pakilo aukšta temperatūra, ryte jis buvo išvežtas į Panevėžio ligoninę, kur iš karto ir mirė.
Nuo pat pradžių gydymas buvo netinkamas
„Labai daug išrašų, labai daug pažeidimų, kurie užfiksuoti nuo pat tėčio atvažiavimo į ligoninę… – gavusi ekspertų išvadas, patvirtinančias jos baimes, jog tėtis mirė dėl Anykščių medikų kaltės, sakė Ž. B.: – Pasirodo, kai jis atvažiavo, jam jau buvo prasidėjęs sepsis, jam nebuvo atlikti absoliučiai jokie tyrimai. Tėtis buvo paguldytas iš karto į reanimaciją – kas irgi neturėjo būti daroma.“
Tėvo gedinti moteris pacitavo keletą punktų, pateiktų išvadose: „Vidaus ligų poskyrio vedėja, gydytoja Vasiliauskienė į poskyrį perkelto paciento Bernadišiaus neapžiūrėjo, neaptarė paciento būklės, tyrimo gydymo plano su gydančiu gydytoju, nekontroliavo gydytojo Lapinsko veiksmų, jo įrašų. Visą stacionarizavimo laiką paciento nekonsultavo, įrodymo duomenų, kad ji dalyvavo vizitacijose, nebuvo, vykusios vidaus ligų gydytojo vizitacijos nėra, paciento gydymo tyrimų proceso nekontroliavo, pasirašė ligos istorijos epikrizę, neįvertinusi jos kokybės, tuo pažeisdama įstatymus.“
Taip pat: „Nenurodė bendro skyriaus gydytojo vizitacijos laiko, buvęs vizitacijos laiko įrašas nepakankamai informatyvus, nėra duomenų, ar vizitacijose dalyvavo skyriaus vedėja. Gydytojo ortopedo traumatologo konsultacija buvo, tačiau pats nusiskundimų anamnezijos kelio sąnario būklės nevertino, neįrašė apie atliktos kontrolės tyrimus, nenurodė laiko <…>, atliktų tyrimų neįvertino, kartoto bendro kraujo tyrimo nepadarė. Ligos istorijos dienyne nėra jokių išrašų…“
Ž. B. baisėjosi, jog ekspertų išvadose rašoma, kad nenurodyti gydytojų vizitavimo laikai. „Niekas nebuvo įkelta į esveikatą, kraujo tyrimų dėl įtariamo sepsio jie nedarė, žaizda ant kojos piršto buvo netvarkoma. Įsivaizduokite – yra 27 lapai, kuriuose surašytos išvados, pažeidimai surašyti punktais, jų daugybė… Tai – didžiausia Lapinsko, Lapinskienės ir Vasiliauskienės kaltė“, – apmaudo neslėpė tėvo netekusi moteris.
Neatliko paprasčiausių tyrimų
Ž. B. sakė, kad auditą atlikę žmonės buvo pakraupę, kad jos tėtį paguldė į reanimaciją ir joje jį nugydė. „Panevėžio ligoninėje padaryto tyrimo atsakymas aiškus: tėčiui buvo sepsis. Vasiliauskienė privalėjo atlikti šitą tyrimą, o jie nieko nedarė. Birželio 23 dieną tėtį išvežė, nes jam sutriko širdies ritmas, o jis sutriko nuo šios, galimai, infekcijos. Ir jie jį gydė reanimacijoje nuo širdies ritmo sutrikimo, net neištyrę, nuo ko tas ritmas sutriko! Pasirodo, jis sutriko būtent nuo šito kraujo užkrėtimo ir tos žaizdos, kurios jie netvarkė, tarpusavyje nebendravo ir jokio gydymo neskyrė. Aš jų klausiau, kodėl, prieš išvažiuojant, neatlikote jokių tyrimų? Mikčiojo mikčiojo, atseit, viską padarė, ką reikėjo…“ – kodėl šitaip aplaidžiai buvo žiūrima į pacientą, neatsistebėjo moteris.
„Dabar padaviau prašymą į žalos atlyginimo skyrių ir ieškosiu advokato, duosiu į teismą, taip nepaliksiu, – kad žada eiti iki galo, sakė Ž. B. ir prisipažino tikėjusis, kad neteisi vis tik yra ji, ne medikai: – Vis tikėjausi, kad gal aš čia kažką ne taip dariau, galbūt išpūčiau burbulą, paveikta emocijų. O čia – juodai ant balto parašyta, kad jo tiesiog negydė ir dėl to jis mirė. Kai patys atlikinėjo auditą, buvo įtarimų dėl sepsio, jie tai aptarinėjo, bet vis tiek nieko nedarė. Kai nuvežėme tėtį į Panevėžį, gydytojai nesuprato, kas vyksta, kas jam yra, nes esveikatoje jokių išrašų nebuvo. Po to lyg ir bandyta kažką atbulinėmis datomis daryti, bet kai nuvažiavo specialistai, sakė, kad iš jų pasiaiškinimų juokėsi, nes niekas su realybe nesutampa.“
Pasiteiravus, ar, gavusi išvadas, nebendravo su ligoninės direktoriumi Daliu Vaiginu, Ž. B. buvo griežta: „Jūs ką? Man dar žemintis? Jie gavo visus atsakymus, aš pasiskambinau į auditą, kalbėjau su moterimi, kuri visas šias išvadas pateikė ir ji teigė, kad gydytojų pasiaiškinimai nesutampa su realybe. Tai – jų kaltė, jų aplaidumas. Dar tikėjausi, kad, gavę išvadas, paskambins, atsiprašys… Dabar jau yra faktai ir jie nieko man nebegali nei teigti, nei neigti, nei kažką įrodyti.“
Lauks gydytojų apsisprendimo
Anykščių ligoninės direktorius D. Vaiginas patvirtino, kad akreditavimo tarnybos išvadas gavo. Paklaustas, kaip vertina pateiktas išvadas, sakė: „Ten yra vadinama dokumentinė metanalizė. Visas vertinimas ten jau yra, tad apie kokį vertinimą norite išgirsti iš manęs?“
Taip pat ligoninės direktorius teigė, jog ir aplaidumu apkaltinti gydytojai turi teisę išvadas skųsti: „Mes turime mėnesį dėl ginčo. Yra darbuotojai, kurių veiksmai buvo vertinti ir kurie tas išvadas mato. Jiems yra pasiūlyta apsispręsti: ar ginčyti akreditavimo tarnybos sprendimą, nuspręsti jie turi mėnesį laiko. Patys darbuotojai visa tai turi persižiūrėti ir atsakymus pateikti.“
Pasiteiravus, kokie bus D. Vaigino, kaip ligoninės vadovo, veiksmai, ar darbuotojai bus atleisti iš darbo, direktorius paaiškino: „Kai sulauksime jų (gydytojų – red. past.) nuomonės, tada ir vertinsime. Jei vyks ginčas, kol nepasibaigia ginčiniai dalykai, tol negali būti priimami jokie sprendimai. Kalbant apie darbo santykius, tam yra darbo kodeksas, pagal jį ir elgsimės.“
Šis skundas dėl netinkamo Anykščių ligoninės gydytojų darbo yra ne pirmas – pasak D. Vaigino, jų yra buvę ir anksčiau.
Sepsį gali sukelti ir nepavojingos ligos
Sepsis – tai patologinė viso organizmo būklė, uždegiminio atsako reakcija, kurią sukelia infekcija, – taip ši pavojinga būklė apibūdinama internetinėje svetainėje manodaktaras.lt.
Sepsis pasireiškia, kai ši reakcija išplinta ir apima net nepažeistus, toliau nuo pirminio infekcijos židinio esančius audinius.
Sepsis nustatomas tuomet, kai organizmas į išplitusią infekciją reaguoja ūmiu viso organizmo uždegiminiu atsaku, kuris gali sutrikdyti visų organų normalias funkcijas ir sukelti daugybinį organų disfunkcijos sindromą; mirštamumas tokiu atveju būna daugiau nei 50 proc.
Infekcija gali prasidėti odos žaizdomis, plaučių uždegimu, gripu, šlapimo takų infekcija ar kitomis, rodos, gyvybei nepavojingomis ligomis. Sergantieji sepsiu pacientai gydomi intensyvios terapijos skyriuose. Svarbiausias gydymo tikslas – pašalinti infekcijos židinį, t. y. jei įmanoma – išpjauti pūlius.
Infekcija gydoma skiriant antibiotikų kursą, priešvirusinius ir priešgrybelinius vaistus, priklausomai nuo to, kokie mikroorganizmai sukėlė infekciją.
