Dėl E. Macrono pensijų reformos Prancūzijoje įsiplieskė nauji smurtiniai protestai

Prancūzijoje ketvirtadienį vėl vyko masiniai, smurtu paženklinti protestai – įsiutę demonstrantai susirėmė su saugumo pajėgomis.

Tai kol kas didžiausias smurto protrūkis per jau tris mėnesius trunkantį gyventojų maištą prieš itin prieštaringai vertinamą šalies prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą, kuomet pensijinį amžių ketinama didinti nuo 62 iki 64 metų.

Keliuose miestuose, įskaitant Paryžių, kur protestuotojai nusiaubė istorinį miesto centrą, protestų diena virto chaosu – vyriausybė pranešė, kad dešimtys policininkų buvo sužeisti, visoje šalyje suimta daugybė protestuotojų.

Pasipiktinimas dėl reformos, kurią vyriausybė nusprendė įgyvendinti be balsavimo parlamente, antrosios E. Macrono kadencijos metu virto didžiausia vidaus krize.

Taip pat nerimaujama, kad tokiomis aplinkybėmis šalis nėra pasirengusi sekmadienį prasidedančiam Jungtinės Karalystės karaliaus Charleso III (Karolio III) apsilankymui – jo pirmajam kaip monarcho valstybiniam vizitui. Antrąją pilną jo kelionės dieną, antradienį, profsąjungos paskelbė rengsiančios naujus streikus ir protestus.

Pietvakariniame Bordo mieste, kuriame karalius turi apsilankyti antradienį, trumpam buvo padegtas rotušės prieangis.

Padegtos šiukšlės

Paryžiuje ir kituose šalies miestuose demonstrantų skaičius buvo didesnis nei ankstesnėmis protestų dienomis. Žmonių įniršį padidino E. Macrono trečiadienį duotas interviu televizijai, kai jis atvirai atsisakė išsižadėti savo planų.

Per ketvirtadienį vykusią didelę demonstraciją sostinės gatvėse vėl įvyko policijos ir protestuotojų susirėmimai. Saugumo pajėgoms teko panaudoti ašarines dujas ir tramdomąsias lazdas.

Kai kurie protestuotojai gatvėje uždegė laužus, padeginėjo nesurinktų šiukšlių krūvas, todėl teko įsikišti ugniagesiams, sakė naujienų agentūros AFP korespondentai.

Šalies vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) sakė, kad visoje Prancūzijoje buvo suimti 457 demonstrantai ir sužeistas 441 saugumo pajėgų narys.

Penktadienio rytą kalbėdamas televizijos kanalui „CNews“ jis taip pat teigė, kad per iki šiol labiausiai smurtu pasižymėjusią protestų dieną nuo jų pradžios sausį Paryžiaus gatvėse buvo uždegti 903 laužai.

Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad demonstracijose visoje Prancūzijoje dalyvavo apie 1,089 mln. protestuotojų, o Paryžiuje jų buvo 119 000. Tai didžiausias skaičius sostinėje nuo judėjimo pradžios.

Remiantis vyriausybės duomenimis, visos šalies mastu šis skaičius vis dar nesiekė 1,28 mln. žmonių, kurie į gatves išėjo kovo 7-ąją.

Visgi profsąjungų teigimu, visoje Prancūzijoje protestavo rekordinis 3,5 mln. žmonių skaičius, o sostinėje – 800 000.

„Iki galo“

Paryžiuje keli šimtai juodai apsirengusių radikalių demonstrantų daužė bankų, parduotuvių ir greitojo maisto užkandinių langus bei niokojo miesto įrenginius, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Šiaurės rytuose esančiame Lilio mieste vietos policijos viršininkas Thierry Courtecuisse’as (Tjeri Kortekisas) buvo lengvai sužeistas akmeniu.

Paryžiuje paplito vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip šalmą ir neperšaunamą liemenę dėvintis policijos pareigūnas praradęs sąmonę krenta ant žemės, kai jam į galvą pataiko akmuo.

Padegėjų taikiniu tapo dėl darbuotojų streikų miesto centro gatvėse susikaupusios šiukšlių krūvos.

„Demonstruoti ir išreikšti savo nepritarimą yra teisė“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born).

Tačiau ji pridūrė: „Šiandien matytas smurtas ir destrukcija yra nepriimtini.“

Profsąjungos vėl paragino rengti taikius protestus.

„Turime išlaikyti viešąją nuomonę iki galo“, – sakė Nuosaikesnės profsąjungos CFDT lyderis Laurent’as Bergeris (Loranas Bergeris).

Protestuotojai Paryžiuje trumpam užėmė bėgius „Gare de Lyon“ traukinių stotyje, kai kurie užblokavo įvažiavimą į Šarlio de Golio oro uostą.