Kilus abejonėms dėl parlamentinių lėšų naudojimo pagrįstumo, Seimo valdybos ir frakcijų atstovai nutarė pasitarti frakcijose, ką reikėtų tobulinti, kad būtų daugiau skaidrumo naudojant šias lėšas.
„Apsikeitėme nuomonėmis, kokių veiksmų šitoje situacijoje būtų galima imtis. Kalbėjome apie tai, kad yra trumpuoju periodu, ką galima padaryti, tai yra pakeisti Seimo valdyboje tvarkas. Manau, kad čia ne vienas geras konstruktyvus pasiūlymas nuskambėjo“, – pirmadienį po Seimo valdybos ir frakcijų seniūnų pasitarimo žurnalistams sakė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Tačiau, anot jos, dėl ryškesnių pakeitimų nutarta dar pasitarti frakcijose.
„Kalbant apie labiau fundamentalius galimus pakeitimus, aptarėme ir Seimo narių garantijų įstatymą, ir galimą Konstitucijos pakeitimą. Sutarėme, kad frakcijos viduje apklaus savo narius, ir žiūrėsime, ar yra platus pritarimas, ypač vertinant tai, kad kadencija eina į pabaigą ir daugeliu atžvilgiu tie pakeitimai, suprantama, įsigaliotų jau, matyt, ne 2024 metų, o 2028 metų kadencijai“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė pirmadienį surengė pasitarimą dėl parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimo tvarkos tobulinimo, visuomenininkui Andriui Tapinui iškėlus abejonių dėl kai kurių išlaidų pagrįstumo.
Pratęsus iniciatyvą „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo narių išlaidas, aiškėja, kad dalis jų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Taip pat daroma prielaida, kad šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kuomet pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.
Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir panašiai.
Parlamentinei veiklai Seimo nariai praėjusiais metais išleido daugiau kaip 2 mln. eurų, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaita. Praktiškai tokia pati suma panaudota ir 2022-aisiais.
Per praėjusius metus kiekvienas Seimo narys parlamentinei veiklai galėjo panaudoti 18,5 tūkst. eurų, beveik visą sumą išleido daugiau kaip pusšimtis parlamentarų.
Seime buvo svarstymų atsisakyti parlamentinei veiklai skiriamų išlaidų, vietoje to tiesiog padidinant Seimo narių algas, bet šios iniciatyvos į priekį nepajudėjo, mat parlamentinei veiklai skirtų išlaidų atlyginimas numatytas Konstitucijoje, o jos keitimui numatytos sudėtingesnės ir ilgesnės procedūros nei kitiems teisės aktams.
Konstitucijoje įrašyta, kad Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.
Reikia keisti Konstituciją, kad daugiau galėtų nariai pasivogti valdišku pinigėlių. Kad su čekiukų afiorom nereiktų gražint pavogtų pinigų, tarybos nariams patvirtino mėnesines algas, dabar pasitvirtis ’’1000€ priedą prie mėnesinės algos’’ kompiutiams ir telefonams pirkti. Dyrba išsijuosę Seimo mafijozai.