Į pirmąjį šių metų Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) stebėtojų tarybos posėdį jos nariai, kaip kasmet, susirinko susipažinti su einamųjų metų sutarčių, pasirašytų tarp Panevėžio TLK ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ), sudarymo aktualijomis, Panevėžio TLK 2016 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto vykdymo ir finansinėmis ataskaitomis, įstaigos išlaidų sąmata ir pareigybėmis, ASPĮ finansinės veiklos analizės rezultatais.
Posėdyje kostatuota, kad Anykščių , Ignalinos ir Biržų rajonų ligoninių finansiniai rezultatai yra neigiami ir blogėja du metus iš eilės.
Panevėžio TLK direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė Stebėtojų tarybos narius informavo, kad Panevėžio TLK jau pasirašiusi šių metų sutartis su visomis įstaigomis. Iš viso pasirašytos 239 sutartys, iš jų: su pirminės asmens sveikatos priežiūros ASPĮ – 48 sutartys, ligoninėmis – 68, ambulatorines specializuotas paslaugas (konsultacijas) teikiančiomis ASPĮ – 100. Su dantų protezavimo paslaugas teikiančiomis įstaigomis pasirašytos 43, medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančiomis įstaigomis – 15 sutarčių ir kt. Sutartys pasirašytos su 27 vaistinėmis ir 155 jų filialais, 4 optikomis ir 21 jų filialu.
2017 m. biudžetas, skirtas sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, yra 176 mln. eurų, t. y. 7,2 proc. didesnis už pradinį 2016 m. biudžetą. Šių metų biudžeto augimas skirtas bazinių kainų didėjimui nuo 2016 m. liepos 1 d. užtikrinti ir centralizuotai perkamiems vaistams, nuo 2017 m. įtrauktiems į stacionarines paslaugas.
Pasak direktoriaus pavaduotojos, pasirašant sutartis atsižvelgiama į prioritetines paslaugas. 2017 m., kaip teigia A. Čiplienė, pasirašyta 12 sutarčių su naujais paslaugų teikėjais, daugiausia – dėl konsultacijų. Panevėžio TLK netenkino tų prašymų, kuriais pavėluotai kreiptasi dėl paslaugų įtraukimo į sutartį ir kt. priežasčių.
Pasak Panevėžio TLK direktoriaus Jono Narbuto, nors gyventojų mažėja, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų daugėja. Be to, nepaisant mažėjančio gyventojų skaičiaus, nė vienai restruktūrizuotai ligoninei lėšos nemažėjo, nes vietoje nebeteikiamų paslaugų buvo apmokėtos kitos – prioritetinės paslaugos.
Stebėtojų tarybos pirmininkė pasvalietė Regina Mitrienė domėjosi, kiek didėjo visų ASPĮ biudžetai, taip pat kilo diskusija dėl tuščių ligoninių patalpų naudojimo kitoms reikmėms, medikų trūkumo rajonuose ir jų amžiaus problemos, diskutuota apie konsultacijų apmokėjimą ir jų kokybę, kai kurių medikų perdėtą dėmesį prevencijos programoms, atidedant į šoną pacientų nusiskundimų priežasčių išaiškinimą.
Ligonių kasos vadovų Biržų rajono savivaldybės tarybos narys Dalius Jakubėnas ir kiti Stebėtojų tarybos nariai teiravosi, kodėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimą zarasiškiai, molėtiškiai ir visaginiečiai atidavė į vilniečių, bet ne į Utenos pirminės ASPĮ rankas. Atsakyta, jog toks buvo šių savivaldybių tarybų sprendimas.
Sutarčių skyriaus vyriausioji specialistė Kamilė Kakariekienė pateikė Stebėtojų tarybai 2016 m. ASPĮ finansinės veiklos ataskaitų analizę, informavo apie viešųjų ASPĮ PSDF biudžeto finansinius rodiklius įvairiais pjūviais, pajamų ir sąnaudų pokyčius. Specialistės teigimu, analizė rodo, jog bendra viešųjų ASPĮ finansinė situacija nėra bloga, nors kai kurių ASPĮ finansiniai rezultatai yra neigiami. Neigiamą finansinį rezultatą 2016 m. turėjo Rokiškio, Ignalinos rajonų, Visagino miesto ir kt. ligoninės. Su didžiausiu teigiamu rezultatu finansinius metus baigė Respublikinė Panevėžio ir Utenos ligoninės.
K. Kakariekienė pastebėjo, kad yra įstaigų, kurių finansiniai rezultatai ir neigiami, ir blogėjantys dvejus metus iš eilės. Tai Ignalinos, Biržų, Anykščių rajonų ligoninės ir Kupiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras.
Stebėtojų tarybos nariams paklausus ligonių kasos atstovų, ką reikėtų daryti, kad finansinė situacija tose įstaigose pagerėtų, pastebėta, kad ASPĮ, rodančios metų gale nuostolingą veiklą PSDF biudžeto lėšomis, bendrą finansinį rezultatą, įskaičius kitas pajamas, dažniausiai turi teigiamą. Tad, galima numanyti, kad nuostolinga veikla PSDF biudžeto lėšomis rodoma siekiant gauti daugiau lėšų iš PSDF biudžeto.
