Dėl prastų mokinių kliūdavo mokytojams

„Kolektyvinio darbo“ laikraščiuose, leistuose 1952-1957 metais, kaip ir šiandieniniuose, buvo rašoma apie mokslą, mokyklas, moksleivius, mokytojus. Tik informacija čia pateikiama, žinoma, kiek kitaip – tiesiai šviesiai mokytojai peikiami už nenuveiktus ar nuveiktus ne iki galo darbus, pateikiamos moksleivių, nelankančių mokyklos, pavardės. Nevengiama ir pagyrų už pasiekimus mokslo srityje, už gerą mokytojo darbą, už komunizmo diegimą mokiniams.

***
1952 m. 11 „Kolektyvinio darbo“ numeryje skelbiamas straipsnis „Kaip kovojama su religiniais prietarais rajono mokyklose“. Rašoma: „Religija, – moko V. I. Leninas, – tai tam tikros rūšies dvasinis svaigalas, kuriame kapitalo vergai skandina savo žmogiškąjį pavidalą, savo šiek tiek žmogaus verto gyvenimo reikalavimus“. <…> Moksliškai mokiniams įrodoma, kad mokslas yra sugriovęs religijos tvirtinimus, kad religija tik išnaudotojų klasės priemonė darbo žmonėms pavergti. <…> Rimčiausias dėmesys į mokslinę-ateistinę propagandą kreipiamas Anykščių miesto mokyklose, o ypač Anykščių vidurinėje mokykloje (direktorius drg. Maneika). Eilė mokytojų, kaip Vaitiekūnas, Dobinas, Karvelis, Varatinskaitė ir kiti sistemingai savo pamokose ir užklasiniame darbe skiepija mokiniams mokslinę-ateistinę pasaulėžiūrą, demaskuoja religijos reakcinę reikšmę. Šios mokyklos mokytojas drg. Aleksiejus fizikos pamokose tvirtais pavyzdžiais ir eksperimentais paremia fizikos dėsnius, parodo, kad materijos negalima nei panaikinti, nei sukurti, kad visuose gamtoje vykstančiuose procesuose materija ir energija nėra sukuriama ir neišnyksta, o tik pakeičia savo formas. Mokytojai Karvelis ir Varatinskaitė, dėstydami programinę medžiagą, sugeba parodyti religinių prietarų kenksmingumą mokslui“. Toliau dėstoma, kaip moksleiviams įrodomi gamtos dėsniai, kaip daiginamos sėklos, kad dievus sukūrė žmogus, kad dvasininkija kovojo prieš rašytojus. Aprašoma turbūt viskas, už ką šiuolaikinis mokytojas greičiausia būtų atleistas iš darbo…
25-ame numeryje, pirmame puslapyje spausdinamas tekstas „Už aukštą pažangumą rajono mokyklose“ – rašoma, kad yra suvesti trečiojo mokslo metų ketvirčio rezultatai ir džiaugiamasi, kad pakilo mokinių pažangumas, „sustiprėjo pionierių ir komjaunimo organizacijos, mokytojai nuoširdžiau ruošiasi ir tinkamiau praveda pamokas, jų turinį siedami su šių dienų gyvenimo įvykiais. Ypač puikius mokomojo-auklėjamojo darbo rezultatus atsiekė Anykščių II-sios septynmetės mokyklos mokytojų kolektyvas (direktorius drg. Molčianovskaja). Bendras mokinių pažangumas šioje mokykloje siekia 87,7 proc. Atskirose klasėse, kaip pirmojoje ir šeštojoje, mokinių pažangumas pakilo iki 100 procentų“. Rašoma, kad žymiai geriau dirbo Anykščių I-osios, Debeikių, Žaliosios, Andrioniškio septynmečių, Anykščių vidurinės, Pauriškių pradinės mokyklų mokytojai. Dėstoma, kad tarybinis mokytojas vis labiau supranta socialistinio gyvenimo esmę, pateisina partijos ir tarybinės vyriausybės jam suteiktą liaudies švietėjo vardą. „Tarybinė mokykla privalo išauklėti naują kartą bebaimių kovotojų už komunizmo reikalą, tokią kartą, kuri ryžtingai ir pasiaukojamai tęstų Markso-Engelso-Lenino-Stalino idėjų įgyvendinimą“, – rašoma.
Svarbu moksleiviams ir tinkamai išlaikyti egzaminus, nes egzaminai – „ataskaita socialistinei Tėvynei, ataskaita liaudžiai, darbo žmonėms. Tarybinėje mokykloje mokinių žinių patikrinimas – tai ne kokia nors gąsdinimo priemonė, o dalykiškas įvertinimas to, kas buvo aiškinama mokslo metų bėgyje, nustatymas, kaip įsisavintas žinias pajėgiama pritaikyti kasdieniniam gyvenimui“ (Nr. 41).

***
Apie tinkamą pasiruošimą egzaminams mokykloje kalbama ir 1953-ųjų „Kolektyviniame darbe“. Penkiasdešimt trečiajame numeryje skelbiama: „Partijos XIX suvažiavimas tarybiniams pedagogams iškėlė didelius ir atsakingus uždavinius. Suvažiavimo priimtose direktyvose dėl penktojo penkmečio plano TSRS išvystyti numatyta liaudies švietimo darbą pakelti į dar aukštesnį lygį, pagerinti jaunosios kartos auklėjimą aukšto politinio sąmoningumo dvasia, plėsti šalies mokyklose politechninį mokymą, pilnutinai įgyvendinti privalomąjį septynerių metų apmokymą“. Rašoma, kad buvo apsvarstytas Svėdasų vidurinės mokyklos pedagogų kolektyvo darbas ir čia pat pateikiamas straipsnis šios mokyklos darbo rezultatams aptarti („Dėl mokymo-auklėjamojo darbo Svėdasų vidurinėje mokykloje“): „Kartu su tuo mokomajame-auklėjamajame darbe prileisia nemaža trūkumų. Mokyklos vadovybė, mokytojų kolektyvas nenukreipė reikiamai savo darbo genialiojo Josifo Visarionovičiaus Stalino veikalo „Ekonominės socializmo TSR Sąjungoje problemos“, partijos XIX suvažiavimo nutarimų šviesoje, nesivadovavo tuo savo darbe. <…> Istorijos dėstytoja drg. Puodžiūnaitė, rusų kalbos dėstytoja drg. Oblevičiūtė ir kiti nekruopščiai ruošiasi pamokoms, dėstomuosius dalykus pateikia be reikiamo išaiškinimo“. Išdėstomi patarimai, kaip gerinti mokytojų darbą.

***
1954 metais „Kolektyvinis darbas“ (Nr. 42) rašo apie egzaminus mokyklose ir pristato naujo vardo mokyklą Anykščių rajono centre – „nuo mokslo metų pradžios atiduota eksploatacijai vidurinė mokykla, kuri pavadinta lietuvių rašytojo Jono Biliūno vardu. Vidurinėje mokykloje mokėsi virš 700 moksleivių. Šiemet iš mokyklos sienų išleidžiama apie 100 abiturientų“. Čia pat aprašomas ir pirmas egzaminas mokykloje: „Išaušo gražus gegužės mėnesio 20 dienos rytas. Dar prieš devynias moksleiviai pradėjo rinktis į Jono Biliūno vardo vidurinę mokyklą. Jaunuolių ir merginų veiduose galima išskaityti šventišką džiaugsmo nuotaiką. Ir kaip gi nesidžiaugti? Juk šiandien jie duos pirmąją ataskaitą valstybei, Komunistų partijai, kuri tėviškai rūpinasi jaunimu, atvėrusi jam plačias duris į mokslą. Mokyklos abiturientams, baigusiems egzaminus, atsivers plačios perspektyvos į ateitį. Daugelis jų taps inžinieriais, gydytojais, architektais, mokytojais, agronomais ir savo įgytąsias žinias paskirs pramonės, žemės ūkio ir kultūros suklestėjimui. Kur jie bedirbtų, visus juos sies vienas siekimas – savo jėgas ir kūrybinę energiją paaukoti socialistinės Tėvynės labui. <…> Pagaliau, lietuvių kalbos mokytojas drg. Žaldokas lentoje užrašo:
Buržuazinės santvarkos kritika P.Cvirkos romanuose.
Gogolio „Mirusios sielos“ – geniali satyra prieš baudžiavinę Rusiją.
Lietuvos kaimo kelias į kolektyvizaciją, pagal T.Tilvyčio poemą „Usnynė“.
Kiekvienas pasirinko sau temą. Daugumas moksleivių pasirinko pirmąją“.
***
1955 metų laikraštyje skiriama dėmesio mokytojams: „Mokytojo pareiga – kelti mokomojo-auklėjamojo darbo lygį“ (Nr. 5). Rašoma: „Komunistų partijos ir Tarybinės vyriausybės nuolatinio rūpinimosi dėka kasmet plečiasi vidurinių, septynmečių ir pradinių mokyklų tinklas, gerėja mokomasis-auklėjamasis darbas. Auklėjant jaunąją kartą kilnaus tarybinio patriotizmo ir meilės socialistinei Tėvynei dvasia, skiepijant jų širdyse neapykantą liaudies priešams, didžiulė atsakomybė tenka mokytojams. Rajone yra nemaža mokytojų, kurie su didžiuliu stropumu ir atsidavimu atlieka kilnų, partijos jiems patikėtą komunistinio jaunimo auklėjimo darbą. Ilgametis ir nepriekaištingas mokytojų drg. V. Obolevičiūtės, J. Stundžios ir A. Janukėno darbas šiais mokslo metais buvo pažymėtas aukštais vyriausybiniais apdovanojimais. <…> Tačiau tokia padėtis toli gražu ne visose mokyklose. Praėjęs pirmasis mokslo metų pusmetis parodė, kad daugelyje mokyklų dėl mokyklų vadovų ir mokytojų nepakankamo darbo dar žemas mokinių pažangumas moksle“.
Straipsnyje „Nuolat gilintis į mokyklų darbo turinį“ (Nr. 23) aptariama, kad reiktų gerinti J. Biliūno vardo Anykščių vidurinės mokyklos darbą, moksleivių pažangumą ir drausmę. Pasakojama, kad mokytojai netinkamai išdėsto medžiagą, pateikia ją moksleiviams ne visą, neišsamią. Apgailestaujama, kad mokykloje metai iš metų yra žemas pažangumas, nors mokytojams bei klasės auklėtojams ir sudaromi nutarimai dėl darbo klasėse. Sakoma, kad ir kitose mokyklose yra „eilė trūkumų“ – tai ir Kunigiškių septynmetė mokykla, ir Gečionių, Aulelių septynmetės mokyklos, daugelis pradinių mokyklų dirba nepakankamai gerai. Peikiami ir Svėdasų vidurinės mokyklos mokytojai.
Penkiasdešimt antrame numeryje rašoma apie Jono Biliūno vardo vidurinės mokyklos V-ąją spartakiadą. Pateikiami moksleivių sporto rezultatai. Keli iš jų: 60 m. bėgime 13-14 metų amžiaus grupės „mergaičių tarpe pirmąją vietą iškovojo Anykščių J. Biliūno vardo vidurinės mokyklos sportininkė L. Skrebūnaitė, kuri šią distanciją įveikė per 8,9 sek. <…> Naują rajono rekordą šuolyje į aukštį parodė Mickūnų septynmetės mokyklos sportininkas A. Mikulėnas, numetęs granatą 55,6 m.“.

***
1956 metų 4 „Kolektyvinio darbo“ numeryje net du laikraščio lapai yra skiriami vaikų auklėjimui – antraštė „Vaikų auklėjimas yra mokyklos, šeimos ir visuomenės reikalas“ apima bent devynis skirtingus tekstus. „Dirbančiajam jaunimui – vidurinį išsilavinimą“, „Nereikia užmiršti ir jauniausiųjų“, „Visapusiškai lavinkime jaunimą“, „Politechninį apmokymą – kiekvienam moksleiviui“ ir kitos temos. Tekste „Vaikų auklėjimas – visų bendras reikalas“ Debeikių vidurinės mokyklos direktorius drg. Atkočius pasisako: „Keletas Debeikių apylinkės paauglių nelanko mokyklos, dirba kolūkyje. Bet apylinkės Taryba nerado reikalo jais susidomėti. <…> Prekybos darbuotojai parduoda vaikams ir paaugliams svaiginamuosius gėrimus, rūkalus, kinoteatrų bei kilnojamųjų kinų darbuotojai leidžia vaikus į suaugusiems skiriamus seansus, vykstančius vėlai vakare. <…> Būtų gerai, kad vaikų auklėjimu daugiau domėtųsi profsąjungų vietos komitetai, šį klausimą svarstytų profsąjunginiuose susirinkimuose“.
Burbiškio septynmetės mokyklos direktorius drg. Kiaušas tekste „Visapusiškai lavinkime jaunimą“ dėsto: „Dar vienas svarbus mūsų pedagogų uždavinys – kovoti už mokinių kalbos kultūrą. Būtina, kad moksleiviai kalbėtų taisyklingai, nesudarkyta gimtąja kalba. Rimtą dėmesį reikia atkreipi į rašybos-braižo grožį. Ne vien tik lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai privalo kovoti už kalbos kultūrą. Tuo rimtai turi susirūpinti ir kitų mokslo disciplinų dėstytojai“.
42-ame numeryje teikiamas dėmesys mokyklų gyvenimui – aprašoma, kokios naujovės, veiklos vyko rajono mokyklose. „Andrioniškis. Septynmetės mokyklos pionierių draugovė nutarė sudaryti kolektyvinę sutartį su „Paryžiaus Komunos“ kolūkiu. Šiam sumanymui pritarė visi moksleiviai“. „Skiemonys. Vidurinės mokyklos scenos mėgėjai paruošė K. Binkio 5 veiksmų pjesę „Atžalynas“. „Debeikiai. Vidurinės mokyklos fizikos ir chemijos kabinetai kiekvienais metais pasipildo naujomis pavaizdumo priemonėmis ir įrengimais. Neseniai mokykla gavo galingą vėjinį elektrogeneratorių“. „Praėjusį šeštadienį J. Biliūno vardo vidurinėje mokykloje įvyko XIII-osios abiturientų laidos atsisveikinimo su mokykla vakaras. Jame dalyvavo Vilniaus I-osios vidurinės mokyklos atstovai, rašytojas J. Baltušis ir kiti svečiai iš sostinės“.

***
1957 m. dvyliktame numeryje rašoma apie moksleivių laisvalaikį: „Kiekvieną dieną įdomesni darosi Anykščių I-osios septynmetės mokyklos mokinių laisvalaikiai. Šiuo metu mokiniai ruošia pjesę“Motulė paviliojo“, pionierių organizacija – veikalą „Laiškas į redakciją“, pirminė komjaunimo organizacija praveda atvirus susirinkimus temomis: „Mokslas ir religija“ „Tarybiniai rinkimai – demokratiškiausi pasaulyje“.
32 –ame laikraščio numeryje tekstas „Mokyklos fizikų būrelyje“ rašoma, kad „Gerai vysto savo veiklą J. Biliūno vardo vidurinėje mokykloje veikiantis jaunųjų fizikų būrelis. Mokyklos fizikai įvedė elektrinius skambučius. Radijo mėgėjai savo jėgomis pagamino mokyklai stiprintuvą. Čia daugiausiai pasidarbavo devintokas V. Cimbolistas. Moksleivis G. Kunčinas pagamino trijų lempų radijo imtuvą“. Pasakojama ir apie kitų jaunųjų fizikų pasiekimus.