Šiandien Seimas ketina svarstyti nutarimo projektą, kuriuo numatoma patvirtinti Valstybinę šeimos politikos koncepciją. Šio dokumento projektas sukiršino į skirtingas barikadų puses stojusias Seimo nares. Parlamentarės daugiausia nesutaria dėl koncepcijos projekte įrašytos šeimos sąvokos. Ketvirtadienį Seimas ketina svarstyti nutarimo projektą, kuriuo
numatoma patvirtinti Valstybinę šeimos politikos koncepciją. Šio
dokumento projektas sukiršino į skirtingas barikadų puses stojusias
Seimo nares. Parlamentarės daugiausia nesutaria dėl koncepcijos
projekte įrašytos šeimos sąvokos.
Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė mano, kad Valstybinė šeimos
politikos koncepcija diskriminuoja trečdalį Lietuvos vaikų, kurie yra
gimę ne santuokoje, nes "šeimos apibrėžimas yra pagrįstas tik santuokos
pagrindu".
"Nežinau, kaip elgsis trečdalis tų tėvų, kai jų
vaikai mokykloje bus pravardžiuojami benkartais. Šeima yra ne vien
santuokos pagrindu sudarytas darinys", – mano B. Vėsaitė.
Seimo
narė pastebi, kad koncepcijos nuostatos numato teisinę, finansinę,
institucinę paramą tik šeimai, kuri yra sudaryta santuokos pagrindu, o
tai sudaro prielaidas diskriminuoti asmenis ir vaikus, gimusius ne
santuokoje. "Tokios nuostatos gali būti vertinamos kaip neatitinkančios
Konstitucijos, Civilinio kodekso, tarptautiniuose dokumentuose
įtvirtintų principų", – įsitikinusi B. Vėsaitė.
Valstybinės
šeimos politikos koncepcijos rengėjos Seimo narės Rima Baškienė, Irena
Degutienė, Etela Karpickienė, Vincė Vaidevutė Margevičienė atmeta
oponenčių priekaištus.
"Šeima – esminis visuomenės gėris,
kylantis iš žmogaus prigimties ir grindžiamas savanorišku vyro ir
moters santuokiniu pasižadėjimu skirti savo gyvenimą šeimos santykiams
kurti, užtikrinantis šeimos narių – vyro ir moters, vaikų bei visų
kartų gerovę ir sveikos visuomenės raidą, tautos bei valstybės
gyvybingumą ir kūrybingumą. Todėl koncepcijoje apibrėžėme, kad šeima –
sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), jeigu jų yra. Tačiau gyvenimas
dėl įvairių priežasčių keičia šeimą", – pripažįsta Seimo narės.
Todėl koncepcijoje apibrėžta, anot jų, ir tai, kas yra nepilna šeima.
"Nepilna šeima vadinama šeima, kurioje vaikai netekę vieno ar abiejų
tėvų, todėl oponentų teiginys, kad našliai, našlės, išsiskyrusios
šeimos nepripažįstami šeimomis ir nepalaikomi valstybės, yra visuomenę
klaidinantis teiginys", – tvirtina koncepciją palaikančios Seimo narės.
Koncepcijoje laikomasi nuostatos, kad gindama motinystę, tėvystę ir
vaikystę valstybė globoja visus artimos giminystės ryšių, ugdymo,
tarpusavio pagalbos ir bendro ūkio vedimo siejamus asmenis.
"Našlaičių, vienišų motinų (tėvų) ir jų vaikų, sugyventinių vaikų globą
reglamentuoja kiti Lietuvos teisės aktai. Tai įrodo, kad ne santuokoje
gimę vaikai nusipelno tokio pat valstybės dėmesio bei palaikymo, kaip
ir santuokoje gimę jų bendraamžiai, ir kitų teisės aktų pagrindu
išmokos ir parama gaunama vienodai. Todėl oponentų teiginys, kad "tik
santuoka grindžiamoms šeimoms bus teikiamos įvairios lengvatos – nuo
paramos įsigyjant būstą iki pirmenybės priimant į valstybės tarnybą",
absoliučiai neatitinka tikrovės", – sako R. Baškienė.
Gegužės 15-ąją minima Tarptautinė šeimos diena.
