Anykščių rajono tarybos nariams pasididinus sau kompensacijas, „Anykšta“ klausė buvusių Tarybos narių ar jie gaudami keturis kartus didesnes kompensacijas, būtų galėję geriau atstovauti rinkėjų interesus?
Aldona DAUGILYTĖ: „Mokėjo daugiau ar mažiau, bet labai nuoširdžiai dariau tai, ką galėjau. Asmeniškai aš ne dėl pinigų buvau ir ne dėl pinigų būčiau buvus, jei mane būtų išrinkę vėl.
Kai aš buvau Tarybos narė, jau tada buvo kalbų, kad reikia didinti išmokas. Respublikoje yra daug rajonų, kuriuose Tarybos nariai gauna žymiai daugiau. Tas kalbas išgirdę žmonės kartais manęs klausdavo: „Tai tu, girdėjau, gerai uždirbi?“ Sakau, gerai – 60 litų. Neužteko nei benzinui, nei telefonui. Bet aš asmeniškai dėl to nei kiek nedejavau ir visiškai nesiruošiau tų pinigų kažkur išpešti. Gaudama didesnes kompensacijas vargu ar būčiau galėjus atstovauti geriau. Savo tėviškėje, debeikiečių bendruomenės skyriuje, mane renka pirmininke ir aš dirbu be cento. Nuoširdžiai ir nemažai. Ne tik naudos negaunu, bet ir investuoju savo pinigus į tėviškę. Tikrai dėl to nesigailiu, man pinigai ne pirmoje vietoje. Todėl gatvėje žmonės mane drąsiai sustabdo, nebijo kalbėti.
Ar reikėjo atsiskaityti? Dar ir kaip. Iki cento popieriukus reikėjo nešti. Bet tvarka turi būti, gavai pinigus, tai malonėk ir atsiskaityti.
Man labai liūdna, kai prioritetas atsisuka į save. Kai valdžios pradeda taip žiūrėti, susireikšmina – nieko gero nelauk. Motyvuosiu: miesto pirty žmonės moka 7 eurus, o baseine neseniai padarė 3 eurus. Vadinasi, atrastas kelias, kaip uždaryti pirtį, jog tie žmogeliai, kurie nori praustis pirtyje, nebeturėtų galimybės ir nenorėdami „užutėlėti“, būtų priversti praustis baseine. Jei bilietas į pirtį būtų buvęs pigesnis, nereikėtų taloniukų ir normaliai ta pirtelė veiktų. Dabar žmonių mažėja. Tikslą pasiekė. Tai pasakiau, nes man atrodo, kad tai atskleidžia požiūrį į žmogų, kuris pats negali nieko inicijuoti. Manau, kad tai parodo asmeninį požiūrį savivaldybėje turėti gerą atlyginimą ir požiūrį į žmogų, kuris priklauso nuo jų“.
