Anykščių parapijos choristai su savo vadovu vargonininku Juozu Lisausku (sėdi priekyje penktas iš dešinės) 1940-aisiais. A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus nuotrauka.
Šiandien ne tik Anykščių krašte, bet ir visoje Europoje minima Šv. Cecilijos – vargonininkų ir dainininkų globėjos – diena. Ta proga prisimenami ir pagerbiami žymiausi krašto vargonininkai.
Šios šventės tradicijų nėra daug, tačiau nuo seno išlikęs paprotys Šv. Cecilijos dieną jaunikaičiui sukalbėti devynerius poterius, jei jis nori gauti dainininkę žmoną.
Tačiau per Šv. Ceciliją dažniausiai buriasi ir švenčia chorai, pagerbdami savo vadovus ir padėkodami jiems už pastangas, linkėdami žvaliau sulaukti ir kitos Šv. Cecilijos šventės.
Kai kurie mūsų krašto vargonininkai ir chorvedžiai XX amžiuje šiam darbui paskyrė daugiau kaip pusę šimtmečio. Bene žymiausias iš jų Petras Vinkšnelis (1880–1972) Svėdasuose dirbo vargonininku nuo 1909 iki 1956 m. – atvyko būdamas 29-erių ir iš tarnystės parapijos bendruomenei pasitraukė, sulaukęs 76-erių.
Troškūnuose nuo 1961 iki 1991 m. vargonininkavęs Petras Seibutis (1898–1991) per savo ilgą amžių įvairiose Lietuvos parapijose chorams vadovavo bene 75 metus.
Vargonininkas Jonas Janušis (1911–2010), vadovavęs Debeikių, Anykščių ir Troškūnų bažnyčių chorams, šiai veiklai atidavė 60 savo gyvenimo metų.
