Ona Navickienė. Nuotrauka iš Navickų šeimos albumo.
Šiandien sukanka 90 metų, kai 1924 m. liepos 26 d. Anykščiuose gimė dailėtyrininkė Ona Serbentaitė-NAVICKIENĖ.
Anykščių gimnazijos 2-osios laidos abiturientė, rašytojo Antano Žukausko-Vienuolio auklėtinė, baigusi studijas Vilniaus universitete, 1950–1983 m. dirbo Lietuvos kultūros ministerijos Muziejų ir kultūros paminklų apsaugos valdyboje dailėtyrininke. O. Navickienė tyrė ir registravo Lietuvos miestelių ir bažnytkaimių dailės paminklus, tarp kitų ištyrė ir aprašė Anykščių rajono bažnyčiose saugomą kultūros paveldą.
Su vyru, taip pat iš Anykščių krašto kilusiu dailininku scenografu Feliksu Navicku užauginusi dukterį gydytoją Genovaitę Gražiną ir sūnų ekonomistą Arvydą, ji mirė 1999 m. Vilniuje ir palaidota Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
Prisimindamas savo mamą, jos sūnus Arvydas Navickas pasakojo: „Didžiausias jos nuopelnas yra Šventosios upės išgelbėjimas Anykščiuose. Užtvanką ant Šventosios buvo ruošiamasi statyti ties Andrioniškiu. Mano mama, nepabūgusi tų laikų politikų, pirmiausia kreipėsi į Anykščių rajono pirmąjį partijos sekretorių Viktorą Lukoševičių, paskui į Lietuvos Ministrų tarybą, bet pritarimo perprojektuoti užtvanką negavo – reikėjo papildomų 5 milijonų rublių, jei ji būtų statoma Kavarske. Tada mama atsiminė, kad tuo metu Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume yra rašytojas Juozas Baltušis. Ji jam ir papasakojo apie tai, koks tragiškas bus Šventosios likimas Anykščiuose, jeigu užtvenks upę Andrioniškyje. Šitas pokalbis suveikė. Užtvanką su vandens perkėlimu į Nevėžį perprojektavo ir pastatė Kavarske, nors ir 5 milijonais rublių brangiau, o Šventoji Anykščiuose išliko vandeninga.“
