XX a. vidurio kaime ūkininkus pakeitę kolūkiečiai laukuose pozuodavo fotografams linksmai ir ironiškai – su sovietine spauda rankose... A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus rinkinių nuotrauka.
Šiandien sukanka 65 metai, kai 1949 m. rugsėjo 10-ąją Anykščių krašte buvo surengtas vienas didžiausių masinių kolūkių kūrimo vajų. Tą rudens savaitgalį iš esmės buvo nulemta krašto kaimo ateitis keturiems dešimtmečiams.
1949-ųjų pavasarį jau buvo įvykę „paruošiamieji darbai“ – šimtai pasiturinčių ir labiau išsilavinusių Anykščių krašto gyventojų su kuklia manta išdundėjo traukiniais į Sibirą. Ištrėmus ūkininkus, liko ištuštėjusios sodybos, palikti padargai, gyvuliai, kurie tapo kolektyvizacijos turtu.
Vien tik rugsėjo 10-ąją, šeštadienį, mobilizuoto sovietinių aktyvistų būrio iniciatyva dabartinio Anykščių rajono, o tuo metu – Anykščių apskrities teritorijoje, daugiausia Skiemonių, Kurklių ir Kavarsko apylinkėse, buvo įkurta daugiau kaip 15 kolektyvinių ūkių. Per tris rugsėjo dienas – 3-ąją, 10-ąją ir 20-ąją, kai tokie masiniai kolūkių tvėrimai vyko, rajone buvo sukurta kone 40 smulkių kolektyvinių ūkių. Tokios momentinės akcijos istorikams dabar liudija, jog savanoriška iniciatyva kolektyvizacija nė nekvepėjo.
Rugsėjo 10-ąją užgimę kolūkiai pasižymėjo ypač skambiais vardais: Kurklių apylinkėje tądien atsirado „Kremliaus žvaigždė“, „Lenino keliu“, Aleksandro Puškino vardo kolūkiai, prie Kavarsko sukurti ūkiai gavo „Didžiojo Spalio“, „Kovo 8-osios“ ir kitus ne tokius garsius vardus – „Banga“, „Aukštakalnis“…
