Sauliaus Rasalo nuotr.
Praėjusią savaitę Svėdasų seniūnijos seniūnas Saulius Rasalas „feisbuke” pasidalijo nuotrauka, prie kurios brūkštelėjo: „Pašalinti medžiai”.
Po įrašu kilo diskusijos: vieni rašė, jog sprendimas – labai geras, kitiems medžių pašalinimas pasirodė visiškai nereikalingas.
„Kažkaip keista, kad niekam netrukdantys medžiai „šalinami” ir apie tai vietinės valdžios atstovas rašo su šiokiu tokiu pasididžiavimu. Ir tai vyksta Vaižganto, kuris buvo didis gamtos mylėtojas, Lietuvai pagražinti draugijos steigėjas, tėviškės miestelyje”, – piktinosi svėdasiškis muziejininkas, kraštotyrininkas Raimondas Guobis.
Plačiau apie tai – „Anykštos” laikraštyje
Diskutuoti reikia prieš pjaunant
Savivaldybės valdžios pareigūnams yra suteikta teisė priimti sprendimus dėl saugotinų medžių kirtimo ir/ar genėjimo leidimo išdavimo. Tačiau yra palikta rajono savivaldos valdininkų ir politikų sprga tvarkos apraše dėl vietovėje augusių ir pašalintų medžių atkūrimo, atsodinimo sveikais, nekeliančiais pavojaus žmonėms ar turtui medžiais.
Dėl pusiausvyros išlaikymo ir pareigos atkurti pašalintus želdinius reikia iniciatyvų. Visuomeninės organizacijos ir politinės organizacijos, deklaruojančios gamtos apsaugos ir jos įvairovės išsaugojimo svarbą turėtų nuo skambių žodžių prieiti prie tylių darbų, kad nereikėtų eterio užimti tik diskusijomis.
Gryna debilė ekonomistė, o ne anykštėnas. Užmiršote eilinį kartą pavartyti ant statybų skyriaus.
Nesikankinkite, Jūsų problemas gali padėti išspręsti savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, kuriame teikiamos psichologinės konsultacijos, galimai ir dėl psichinės sveikatos sutrikimų suteiks konsultaciją kur kreiptis dėl ambulatorinės medicininės pagalbos. Dėl išsamesnės informacijos teirautis: Mob. +37064041123;
Jie nebūtų gramatinių klaidų, galvočiau, kad tai dirbtinio intelekto produktas.
Manau, kad debilei ekonomistei ambulatorinės pagalbos nebeužteks.
Cha cha. Kur logika? Visuomenininkai turi už valdininkus visur darebuotis? Po teisybei ir sveikai galvai: kas nukerta tas ir atsodina.
Visada gaila nupjautu medžiu, ypač gražiu dideliu ir senu, kurie tik puošia miestus…
Visada gaila nupjautu medžiu, ypač gražiu dideliu ir senu, kurie tik puošia miestus…
Kūti dyskutuojat nupjovė medžius nū ika dar nūpjaus daugiau medžių po diskusijos.
Butėnų kapinėse šitie „skerdikai” vienu mostu pašalino didesnę pusę medžių. Nors medžiai nėra dviejų trijų bobučių, moteriškių ar vyrukų nuosavybė, kad jie gali nuspręsti už visą bendruomenę. Ten nepagailėjo ir visai jaunučių berželių. Ir šiaip civilizuota, kultūringa visuomenė turėtų miškus ir privačiose, o ypač visuomeninėse erdvėse augančius medžius puoselėti, saugoti ir kirsti tik išimtinais atvejais, kuomet jau kitos išeities nėra.
Gal Jūs tame Butėnų kaime ne gyvenate arba Jūsų artimųjų nėra palaidota tose kapinėse. Nupjauti buvo visi seni medžiai deja. Žmonės džiaugiasi, kad kapinėse tvarkingiau ir nebaisu, kad po audros ar stipresnių vėjų bus paminklai sudaužyti.
nereikia miško kapinėse pristatyti tokių marpuro plytų, kurios lūžta nuo medžio šakos nukritusios. Gal mirusiesiems buvo ramiau po augančių medžių kamienų paminklais ir šakų lajos vainiku, o ne kelmais ir skujom nuklotu, saulės deginamu kapelių plotu…
Mūsų artimieji nusipelnė kapinėse gulėti pagarbiai. Miške laidojami buvo tik arkliavagiai. Reikia būti kataliku, o ne diktuoti svetimas Lietuvai madas.
Taigi, taip. Pats, Tamsta, sau prieštarauji dėl pagarbos a.a. išėjusiems, kurie atgulė kapų kalneliuose po medžiais, juos prilygindamas su kažkokiais plėšikais mirusiais ne sava mirtimi ir palaidotai už kapų tvoros.
Katalikybė ir lietuviško kaimo žmogaus tikėjimo tradicijos per laikmetį kito. Senosios mirusiųjų pasaulio teritorijos visada siejosi su šventinamais akmenimis, ir šalia esančiais medžias, kaip ir katalikybės mediniais kryžias su kančia. Tik vėliau, ekonomiškai vartoti skatinama įsivyravo paminklinių ribų ant kapo statyba su naujomis medžiagomis ir išstūmė medinius kryžus, pakeičiant į kitokias, labiau ilgamažiškas medžiagas, o dabar ir prabangias granito plokštes ar kitas, patogias naudoti gyviesiems.
Taigi, ir dabartinė ne tik miškų, bet ir kitų vietovių medžių kirtimo skatinamoji vartotojiška kultūra užvaldė labiau dėl ekonominės naudos, o ne dėl papročių ar religinės kultūros, keičia natūralią aplinką ne tik gyvenamojoje teritorijoje, bet ir mirusiųjų amžinojo poilsio vietose.
pasirodo yra Svėdasuose šakų genėjimo profesionalas, nors ne elektrikas ir ne skiepytojas 🙂
Rasalai, negražu save girti. Visi žino, kad esi draugas su redaktorės šeima. Pareklamavo, parašė, kad nesi skiepytojas. Užsidėjai pliusą, suformavai solidaus ir protingo valdininko įvaizdį ir dirbk. O ne reklamuok save vis primindamas, koks gudrus.
Gal Raimondas neina į Svėdasų kapines, bent jau kur rašytojo Vaižganto tėvai palaidoti (vienu metu jų kapas tikrai nebuvo prižiūrėtas). Bet ne apie tai.
Dėkinga seniūnui, kad kapinėse liepas apgenėjo ir jos nebesiekia paminklų.
pasirodo seniūnas Svėdasuose šakų genėjimo profesionalas, nors ne elektrikas ir ne skiepytojas 🙂
Žmonės bijo audrų ir todėl nori nupjauti medžius. Prie mūsų daugiabučio auga didelė eglė. Niekas neduoda leidimo nupjauti.
Kristus yra iš numirusių prikėlęs Lozorių, bet dar negimė toks, kuris nudžiūvusį medį atgaivintų.
Guobis turėtų pakelti dažniau akis į viršų. Tada būtų matęs, kaip nudžiūvę medžiai mėtė rankos storumo šakas ant gatvės. Pravažiuojant buvo baisu, kad nesudaužytų autobuso.