Šiandien vyko diskusija apie Kalitos kalno slidinėjimo trasą. Joje dalyvavo Anykščių turizmo informacijos centro direktorius Rimantas Sereičikas, verslininkas, idėjinis Kalitos kalno trasos „tėvas“ Aidas Gilys bei viešbučio „Keturi kalnai“ direktorė Daiva Indriūnienė.
Šiandien vyko diskusija apie Kalitos kalno slidinėjimo trasą. Joje dalyvavo Anykščių turizmo informacijos centro direktorius Rimantas Sereičikas, verslininkas, idėjinis Kalitos kalno trasos „tėvas“ Aidas Gilys bei viešbučio „Keturi kalnai“ direktorė Daiva Indriūnienė.Pašnekovus kalbino „Anykštos" žurnalistas Vidmantas Šmigelskas.
V.Šmigelskas. Slidinėjimo trasa akivaizdžiai atgaivino Anykščius. Žiemos savaitgaliais padidėja kavinių ir parduotuvių apyvarta. Daugiau lankytojų sulaukia veišbučiai ir baseinas. Tačiau nebūna taip gerai, kad negalėtų būti dar geriau. Ko trūksta, kad Kalita taptų idelia vieta pramogoms?
Rimantas Sereičikas
Trūksta elementarios infrastruktūros:
Automobilių stovėjimo aikštelės
Kavinės
Šiltų patalpų persirengimui su san. mazgais ir pan.
Apskritai, pramogų parkas, tai labai plati veiklos sritis. Šiandien mes
turime ir kalbame tik apie žiemos slidinėjimą. Žmonių poreikiai nestovi
vietoje, todėl pramogų centro vystymas yra ir bus nuolatinis rūpestis.
A.Gilys
Laba diena. Iš tikrųjų malonu, kad šiemet
žiema leidžia pademonstruoti objekto patrauklumą. Manau, kad nereikia
tikėtis jog šis kalniukas virs tokia slidinėjimo meka, kaip mes įpratę
matyti Alpių kurortuose. Tačiau aš niekada neabejojau, kad tam tikrą
nišą vietinėje rinkoje jis užims. Esminiai dalykai, ką reikėtų
išspręsti-tai vieta ant kalno, kur būtų galima sušilti ir persirengti
bei erdvesnė automobilių stovėjimo aikštelė.
Daiva Indriūnienė
Labai
teigiamai vertinu šį įgyvendintą projektą, dabar tapusį pačiu
reikšmingiausiu traukos objektu į Anykščius. Puiku, kad nuskambėjo
Anykščių vardas per Lietuvą dėl to, kad būtent pas mus šiemet trasa
paleista pirmoji. Pirmosiomis ”apkrovimo” dienomis išlindo kai kurie
trūkumėliai. Pirmasis nepatogumas, pasitinkantis slidininkus – mažai
vietų automobilių stovėjimo aikštelėje; siauras privažiavimo keliukas,
priverčiantis išvažiuoti tik atbuline eiga. Man, kaip eilinei
slidininkei daugiau niekas netrukdė džiaugtis žiemos malonumais. Na,
karšto vyno taurę gal būčiau išgėrusi…
V.Šmigelskas. Kavinę privatininkas pastatys kai pajaus, kad ji gali atsipirkti. Kelias, automobilių aikštelės, persirengimo kabinos – savivaldybės rūpestis. Kiek reiktų investuoti, norint sutvarkyti infrastruktūrą?
Jeigu netoli kompiuterio yra gerb. L.Avietė, Kalitos slidinėjimo centro vadovas, kviečiu prisijungti prie diskusijos dalyvių.
Rimantas Sereičikas
Apie atsipirkimą, bent šiuo
metu negali būti jokios kalbos. Reikėtų slidinėjimo pramogą vertinti
kaip vieną iš Anykščių viešinimo būdą ir jo neatskiriamą įvaizdžio
dalį. Dėl pinigų infrastruktūrai- tai jų reikėtų ne vieno milijono.
A.Gilys
Verslui
netikslinga įrenginėti kavinukę dėl maksimum 3 mėnesių atsiperkančio
apkrovimo. Kai bus apkrovimas vasarą, tada taip. Todėl aš visalaik
vertinau, kad slidinėjimas žiemą tik viena iš paslaugų. Buvo svasrtomos
įvairios galimybės vasarai – ir specialia danga slidinėjimui vasarą ir
vasaros rogučių trąsa ir net karstyklės (Lokio pėdos analogija). Su
stovėjimo aikštele prie kalno didelė problema. Jos plėsti ant kalno
manau nėra galimybių, nes tektų aukoti patį kalną, todėl ižvelgiu tik
vieną galimybę – reguliuoti eismą taip, kad automobiliai būtų
palinkinėjami stovėjimo vietose prie ūkininkų turgaus ir pan. Mes prieš
trejetą ar ketvertą metų, įžvelgdami šią problemą, buvome sutarę su
turgaus savininkais apie nemokamą automobilių statymą toje teritorijoe.
Šiuo metu lyg ir ta sutartis nutraukta. Manau tai realiausias
variantas. Buvo ir utopinių pamąstymų – statyti gelžbetonines
konstrukcijas prie kalno, tokiu būdu sprendžiant ir infastruktūrines
problemas ir kalno paaukštinimą. Tačiau tai per brangu vien tik žiemai.
Daiva Indriūnienė
Manau, kad dabar, dirbant tokiu
taupymo režimu, tiesiog nerealu tikėtis, kad bus investuojama dešimtys
milijonų. Reikia investuoti tiek, kiek galima. Iš tikrųjų pasaulio
nenustebinsim šiuo kalneliu, ne toks ir tikslas. Tad dėl žmonių
elementaraus patogumo, arba, neatbaidymo susidomėjusių dar investuoti
nors ketvirtadalį to, kas jau investuota. Didžioji dalis jau padaryta,
kad žiemos sezonu atvyktų į mūsų miestą.
V.Šmigelskas
Ar yra bent teorinės galimybės pritraukti investitorius. Ar Latvijos trasos valstybinės?
A.Gilys
Realiausias investuotojas šiame etape yra
Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Reikia teikti plėtros projektus
ir manau, kad galima tikėtis finansavimo. Mes dar centro kūrimo
pradžioje net kelis projektus buvome parašę, bet tuo laiku dar
nesulaukėme supratimo, kad centras gali būti sėkmingas. Dabartiniu
metu, kad pademonstruotas potencialas, manau būtų ženkliai papraščiau.
Latvijos centriukai, mano žiniomis yra daugumoje privatūs. Tai lemia ir
tradisciškai šaltesnė žiema pas juos, ir žiemos sportų tradicijos, ir
labai nesudėtingas žemės klausimų sprendimas, ir kiek teko girdėti
valstybės parama tokiems projektams. Tačiau ir Latvijoje ne visuose
centruose išsprėstos tos infastruktūrinės problemos.
Daiva Indriūnienė
Galimybės, bent jau teorinės, visada yra. Kiek žinau Latvijoje dauguma trasų yra nevalstybinės.
Rimantas Sereičikas
Teorinės galimybės žinoma
visada yra. Mano žiniomis dauguma slidinėjimo trasų Latvijoje priklauso
privatininkams. Tam, kad pramogų centras išgyventų, reikalinga paslaugų
įvairovė. Ne mažiau svarbus faktorius gamtinės sąlygos. Latvijoje jos
neabejotinai palankesnės.
V.Šmigelskas. Iki šiol, regis svarstoma tik ką trasa gali duoti miestui, o ką miestas gali duoti trasai? Ar apskritai atvykstantiems slidininkams svarbu dar kas nors išskyrus slidinėjimą. Galbūt slidininkų srautas būtų didesnis jei Anykščiuose jie turėtų kur jaukiai ir idomiai praleisti vakarus?
A.Gilys
Visiškai sutinku, kad kompleksas paslaugų
duotų efektyvesnį rezultatą. Dabar akivaizdi grandinė – slidinėjimas,
po to baseinas. Bet savivaldybės uždavinys organizuoti turistų srautus
į Anykščius, o verslas turėtų rūpintis kaip jiems pasirodyti
patraukliais. Bet labai sunku prisitaikyti ir paslaugų tiekėjams, nes
labai ryškus sezoniškumas ir dar nėra užtikrintumo dėl normalios
žiemos. Kai bus organizuotas apkrovimas ir vasarą, manau verslas
greičiau prisitaikys.
Rimantas Sereičikas
Pagrindinis atvykstančiųjų
tikslas – slidinėjimas. Jeigu rajonas galėtų pasiūlyti daugiau ir
įvairesnių paslaugų ir pramogų, manau tai būtų papildomas argumentas
Anykščiams prieš kitus slidinėjimo centrus. Tačiau tam reiktų
koordinuotų pastangų visų suinteresuotų pusių. Būtina strategija
savivaldybės lygmeniu.
Daiva Indriūnienė
Tikri slidinėjimo mėgėjai
atvažiuoja su pagrindiniu tikslu – paslidinėti. Jei jie turės galimybę
šiame mieste patenkinti ir šalutinius poreikius – praleisti savaitgalį
smagiai, jaukiai ar linksmai ( kaip kam norisi) tai ,žinoma, motyvacija
išaugs kokius tris kartus. Įsivaizduoju, kaip dauguma anykštėnų dabar
pasakytų: “Tai kad nėra čia ką veikti”. O aš manau, kad norint galima
surasti uzsiėmimų vakare miesto baseine, viešbutyje “Keturi kalnai”.Be
abejo, pramogos ne kaip Las Vegase, net ne kaip Druskininkuose… Labai
tylios mūsų miesto kavinės, gyvos muzikos niekur neišgirsi, naktinių
klubų gaudesio nepajusi. Gali trūkumus vardinti ilgai, bet siūlau
pasitempti mums visiems, paslaugų tiekėjams. Pirmiausia pradėkime nuo
aptarnavimo kultūros, jau bus žingsnis pirmyn.
V.Šmigelskas. Tai paskutinis mano klausimas. Kiek Lietuvoje yra slidinėjimo trasų? Kaip mūsų trasa vertinama lyginant su kitomis?
Ačiū. Prašau atsakyti į dar neatsakytus skaitytojų klausimus. Ačiū.
Rimantas Sereičikas
Pilnai veikiančių slidinėjimo centrų šiuo metu yra trys:
Ignalina
Birštonas
Anykščiai
Ne pilnai veikia Vilniuje. Anykščių trasa vertinama kaip viena iš geriausių.
A.Gilys
Lietuvoje jau yra įsikūrę nemažai įvairaus
kalibro trąselių. Na bet iki Latvijos dar toli, bet manau tiek ir
nereikia. Anykščių trąsą lyginčiau su Ignalinos ir Vilniaus
(Liepkalnio) trąsomis. Ten kalniukai yra didesni. Su Vilniaus trąsos
administravimu, man atrodo yra problemų, todėl jie niekaip
neįsivažiuoja. Na o Ignalina turi gilias tradicijas šioje siryje,
platesnę infastruktūrą (nor manau neišvystytą), berods pripažintas
nacionaliniu objektu, gauna finansavimą iš sporto departamento. Taip
pat yra Molėtuose, Kupiškyje, Birštone, Vilkaviškyje, Alytus lyg ir
baigia įrengti. Kam įdomu, galima rasti www.sniegozona.lt
Daiva Indriūnienė
Be Anykščių, dar žinau keturias trasas. Naują trasą šiais metais atidarė Alytuje.
Kaip tik šį savaitgalį sutikau ant kalno kauniečių, jų paklausiau,
kodėl nevažiuoja į jiems artimesnį Birštoną. Atsakymas mane
pradžiugino: “Todėl, kad pas jus kalnas aukštesnis, žmonių mažiau ir
šiaip geriau…” Smagu, ar ne?
Skaitytojų klausimai. Turėdami pauzes atsakykite į skaitytojų klausimus. Nurodykite į kurį klausimą atsakote.
Liudvikas
Klausimas p.Giliui
Kadangi Jus "vadovavote" Kalitos centro kurimui prasau atsakyti:
1.Kodel buvo pirktas senas be dokumentu keltuvas,kai Birstone,Ignalinoje buvo
perkami nauji TATRAPOMOS keltuvai uz mazesne kaina?
2.Kodel buvo nupirktas vandens siurlys ,kurio max nasumas 14kub/val,o vienai
patrankai dirbant palankiom salygom vandens reikia virs 20kub/val
3.Kodel buvo nupirktos sniego patrankos virs 20m senumo ir kuriu viena ekspertu
vertinimu tinka i muzieju,kita i metalo lauza?
4.Kodel nupirktas techniskai netvarkingas ratrakas(be viksru,vaziujantis
netolygiai ir kt)Nei Lietuvoje nei Latvijoje nera Bombardier
markes ratraku.Taigi nera ir techninio aptarnavimo
5.Kodel buvo nupirkta nemazai kainavusi praleidimo sistema,kuri taip ir nebuvo
idiegta ir guli sandelyje
Liudvikas Aviete
A.Gilys
Iš istorijos.
Noriu priminti, kad savivaldybė pirkimus vykdė pagal viešąsias pirkimų
procedūras. Apie pirkimus buvo plačiai skelbiama, kaip to reikalauja
tesinė bazė. Visi gamintojai ar jų atstovai, pardavėjai turėjo
galimybes siūlyti savo įrangą. Pirkimų komisija privalo vadovautis
pateiktais konkrečiais pasiūlymais, o ne pamąstymais. Prieš vykdant
investicijas į kalną, buvo primtas pamatinis sprendimas, jog siekiant
efektyvesnio paslaugos kokybės ir investicijų santykio orentuotis į
naudotą įrangą. Anykščių savivaldybės investicijos į šį objektą kiek
atsimenu buvo apie 1 mln. Lt (įranga ir infrastruktūriniai sprendiniai
– žemės išpirkimais, elektros privedimais, apšietimu, patalpomis ir
t.t.), Birštonas investavo apie 1,5 mln. Lt, Alytus – 2 mln. Lt.
Kalbant konkrečiai apie keltuvą, tai jį vertino ir viešėję užsienio
ekspertai ir jų vertinimai buvo labai teigiami. Ir aš manau, kad jis
tarnauja puikiai ir galbūt patogiausias Lietuvoje. Tą patvirtina ir
naudotojų atsiliepimai. Čia buvo klausimų apie tai kodėl buvo perkama
ne iš gamintojo Tatrapoma. Tai pirmiausia jokio Tatrapoma pasiūlymo
nebuvo, nors jie žinojo apie mūsų ketinimus. Kad Tatrapomos keltuvas
būtų naujas ir pigesnis manau yra netiesa. Birštone įrengtas šio
gamintojo keltuvas, kur tarpinės atramos nepamatinės (t.y.
nebetonuojamos). Jų lengvas kalno reljefas tai leidžia daryti, mūsų
kalno atveju tarpinės atramos turėtų būti stipriai įtvirtinamos –
stipriai betonuojamos. Tą man asmeniškai patvirtino ir pačios
Tatrapomos specialistai. Toks jų keltuvo modelis būtų ženkliai
brangesnis. Tačiau komisija būtų svarsčiusi ir jų pasiūlymus, jeigu jie
juos būtų pateikę. Tarp kitko Anykščių keltuvas buvo pirmas
sertifikuotas Lietuvoje, o tuo tarpu Birštonas kiek girdėjau turėjo
problemų. Klausimuose buvo paminėta kodėl įsigytas vienoks traktorius,
o ne kitoks. Na mano žinios dėl techninių traktorių parametrų ribotos,
tačiau tikiu, kad iš gautų pasiūlymų komisija išrinko tinkamiausią. O
Bombardier beje vienas rimčiausių pasaulio gamintojų. Aš kiek atsimenu
tą traktorių žmonės dirbsinatys su juo atidžiai „išnarstė“ ir pastabų,
kad konkretus traktorius yra netinkamas nebuvo. O kad naudotai
technikai laikas nuo laiko reikės įdėjimų irgi lyg ir suprantama.
Rimtesnė problema buvo dėl sniego patrankos, jinai neišvystydavo pilno
pajegumo. Sužinojęs apie tai aš pats bendravau su tiekėjų vadu ir
pakankamai griežtai pareikalavau išspręsti problemas. Po to tiekėjai
atsiuntė užsienio ekspertus, jie tikrai patvirtino kažkokią techninę
problemą. Tiekėjai sutiko ir pažadėjo ją išspręsti. Toliau nežinau, nes
savivaldybėje nebedirbau. Kodėl nepaleista automatinė praleidimo
sistema man irgi labai įdomu, dar daugiau aš patebėjau kad jinai šiemet
lyg ir išmontuota. Manau tai nepateisinama. Bet svarbiausia, kad kalna
„gyvas“, specialistai jau berods ketvirtus metus dirbantys ant kalno
įgavo daug patirties ir specifinių žinių, tikiu ir linkiu, kad šis
objektas vystytųsi ir būtų naudingas rajono bendruomenei.
Dar norėčiau patikslinti, kad prie centriuko įkūrimo dirbo nemažai
žmonių. Visiems jiems tai buvo nauja patirtis, nes viskas labai
specifiška. Ta proga visiems kurie prisidėjo noriu papildomai padėkoti.
Ačiū už klausimus. Visiems sekmės.
Teko bendrauti ir suzinojau, kad "Kalitos" darbuotojai dirba ir diena
ir nakti, ir svenciu dienomis neskaiciuojant darbo valandu, o atlyginima uz tai
gauna labai minimalu. Ar nesibaiminate, kad galite netekti kvalifikuotu
darbuotoju?
Rimantas Sereičikas
slidinėtojai
teisingai pastebėta, kad "kalno komanda" dirba labai
profesionaliai,atsakingai ir pasiaukojančiai. Ta proga norėčiau viešai
padėkoti Liudvikui Avietei ir jo vadovaujamiems darbuotojams. Atlygis
už jų darbą yra toks, kokį išgali mokėti TIC iš kalno veiklai skiriamų
lėšų.
ant slidziu (R.Sereičikui, A.Giliui)
Gal galėtumėte atsakyti, kodėl ant Kalitos kalno nėra galimybės paragauti
karšto vyno?Ar nemanote, kad taip būtų puiki "Anykščių vyno"
produkcijos reklama?
A.Gilys
Skaitytojui ant slidžių.
Tai klausimas paslaugos teikėjui. Manau, kad ta pati problema, dėl per
trumpo sezono. Matyt licenzijos alkoholiui per brangios, kad
atsipirktų. Tačiau aš mažas specialistas šioje srityje, todėl tiksliai
nežinau – gal yra ir kitos priežastys.
Aldona
Klausimas poniai Daivai Indriūnienei:
Ką darote, kad svečiai atvykę paslidinėti pasinaudotų jūsų viešbučiu ir kitomis
paslaugomis? Ar turite kokių nors specialių pasiūlymų jiems?
Savo svečius mūsų
viešbutis pasitinka šiuo metu galiojančiomis nesezono, o tai reiškia,
žemesnėmis kainomis. Taip pat galime pasiūlyti “Romantišką savaitgalį”,
t.y. paslaugų paketas žymiai pigesne kaina. Tame pakete yra
įskaičiuotos 2 nakvynės, maitinimas, kėglinės, saunos paslaugos.
Ruošiame naują ( skirtą specialiai slidininkams) paslaugų paketą su
viena nakvyne.
Slidinetojas K. (R.Sereičikui, A.Giliui)
Klausimas: kodle siais metais moksleivei negali slidineti nemokamai? Klausiau
Avietes jis tik galva palinksejo ir sumyke kazka. Taigi prasau man atsakyti.
Argi nera pinigu savivaldybeje kad moksleiviai galetu pasidziaugti sia trasa
Antradieniais nemokamai.
A.Gilys
Pritariu, kad rajono moksleiviams
reikia suteikti galimybę paslidinėti nemokamai. Tas anksčiau ir buvo
įtvirtinta. Kodėl dabar to nėra reikia klausti savivaldybės vadovybės
arba kalno administracijos (nežinau kieno čia tokia pozicija)
Rimantas Sereičikas
slidinėtojui K.
ankstesnių metų praktika parodė, kad nemokamos paslaugos mėgėjus –
neorganizuotą jaunimą sunku suvaldyti ir užtikrinti slidinėjančiųjų
saugumą. TIC šį sezoną pasiūlė moksleivių, norinčių išmokti
slidinėti,nemokamą mokymą. Šį sumanymą bandysime įgyvendinti kartu su
Anykščių mokyklų administracijų ir fizinio lavinimo mokytojų pagalba.
Anykštėnas
Klausimas diskusijos dalyviams:
Įdomu ar būtų galima atlikti jau kažkokią Return On Investment (ROI)analizę,
nekalbant vien tik apie tiesioginį (bilietų) atsipirkimą, kiek Anykščių
verslininkai jaučia procentiniai pakitimus, kai ant Kalitos kalno būna pilna
lankytojų iš kitų miestų? Tada gal nekiltų bereikalingų dikusijų, kad be
reikalo dirba sniego patrankos, klaidinami žmonės…Gal tie išleisti pinigai
eksploatacijai keleriopai atsiperka per kitas paslaugas (nakvynė, maitinimas),
teikiamas Anykščiuose?
Kalbant apie Return On Investment
analizė, tai manau, kad jinai neatlikta. Iš dalies sunku buvo vertinti,
nes dvi praeitos žiemos, buvo per šiltos, kad centras įsivažiuotų. Bet
be abejo reikia skirti du dalykus: 1. tiesioginės pajamos už paslaugas
(įdomu ir investuotojui ir savivaldybei), 2. netiesioginės pajamos
savivaldybei per svečių paliekamas lėšas Anykščių smulkiąjam verslui
(tai įdomu tik savivaldybei). Todėl vertinant atsipirkimą per
savivaldybės poreikių prizmę manau, kad projektas atsiperkantis,
vertinant vien tik iš investuotojų pozicijų – ne. Aš kiek pamenu
Turizmo departamentas kažkuriais metais buvo paskaičiavęs, kad turistas
palieka svečiavimosi vietoje apie 50 Lt (neskaitant mokesčių už
keltuvus ir t.t). Šiai dienai manau, kad sumos yra didesnės. Žinant
preliminarų svečių skaičių galima daryti labai apibendrintas prielaidas
apie ROI.
Pasipiktines (R.Sereičikui, A.Giliui)
sakykit,o ar butina ta sniega naktimis pusti?neissimiegu as nakti nuo tu Jusu
sniego patranku,turiu vaika,kuriam dar tik 6 menesiai ir jis visa nakti
prasiblasko,nes ramybes nera,nuo didziulio triuksmo.zmones nakti turi ilsetis,o
del to kalno NEIMANOMA!!!
A.Gilys
Pasipiktinusiam. Sniego gamyba dėja yra
naktinis darbas (ir dėl žemesnės temperatūros ir dėl to, kad gamybai
netrukdo slidininkai). Jeigu tai iš tikrųjų kelia rimtas problemas
reikia ieškoti sprendimo kartu su savivaldybe.
