Gintauto Zabielos vadovaujama komanda mažame kasinėtame plotelyje rado įrodymų, kad Medvėgalio kalnas taip pat piliakalnis.
Bene žymiausią šių laikų Lietuvos archeologą, iš Anykščių krašto kilusį Gintautą Zabielą liepos pradžioje buvo galima sutikti ant aukščiausios Žemaitijos kalvos – Medvėgalio kalno. Archeologo vadovaujama ekspedicija tyrinėjo šį vieną žymiausių šalies kalnų.
G.Zabiela teigia surinkęs daugiau nei pakankamai įrodymų, kad Medvėgalio kalnas – taip pat piliakalnis.
Pastaruoju metu anykštėnams puikiai žinomą archeologą, Anykščių Šeimyniškėlių piliakalnį padariusį labiausiai ištyrinėtu piliakalniu šalyje, galima sutikti ant Žemaitijos kalvų ir piliakalnių.
Aukščiausias Žemaitijos kalnas – piliakalnis
Archeologas dr. G.Zabiela dvi savaites tyrinėjo vieną iš Medvėgalio piliakalnio kompleksą sudarančių objektų – Medvėgalio kalną.
Kaip „Anykštai“ pasakojo anykštėnas archeologas, ekspedicija rado iki 30 centimetrų storio kultūrinį sluoksnį, kuris liudija, jog ant kalno gyveno žmonės. Tyrėjai kasinėjo 25 kvadratinių metrų plotą, kuriame rado gana daug keramikos fragmentų. Tyrinėtas plotas sutapo su senovėje stovėjusių dviejų namų vieta, kurią liudijo rastos tų namų židinių liekanos.
Pasak anykštėno, tai, kad 25 kvadratinių metrų tyrinėtame plote rastos dviejų židinių liekanos, liudija, jog pastatai buvo sustatyti tankiai, o tai būdinga piliakalniams. Medvėgalio kalnas, kuris iki šiol buvo saugomas kaip piliakalnio komplekso dalyje esanti kalva, iš tiesų taip pat yra piliakalnis, ant kurio žmonės gyveno iki įrengiant šalia esantį vėlyvesnį, kovas su kryžiuočiais XIV amžiuje kentusį Pilies kalną: „Paaiškėjo, kodėl Medvėgalio kalno pavadinimas per šitiek metų išliko. Keturioliktame amžiuje pavadinimas tiesiog persikėlė į per 200 metrų nuo kalno pastatytą naują pilį. Visada buvo laikoma, kad yra Medvėgalio kalnas ir yra Medvėgalio piliakalnis. Dabar žinoma, kad yra du piliakalniai. Po dabartinio kasinėjimo, tyrimo duomenų yra jau daugiau nei reikia tam įrodyti“, – tyrimų rezultatus įvertino archeologas.
„Tai pagrindinis kasinėjimų rezultatas. Medvėgalio kalnas toks pat piliakalnis, kaip ir kiti Lietuvoje, tyrinėtoje aikštelėje gyventa žmonių, panašu, kad pirmo tūkstantmečio antrojoje pusėje (amžių reikia dar tirti). Iki 30 centimetrų išlikęs kultūrinis sluoksnis yra pakankamai didelis“, – „Anykštai“ pasakojo anykštėnas.
Dr.G.Zabiela tyrinėjo tą piliakalnio vietą, kurioje vykstant kultūriniams renginiams statoma scena. Prieš tyrinėtą vietą pastatyti suoliukai renginių žiūrovams. Liepos 6- ąją, Valstybės dieną, toje vietoje turėjo atsirasti scena ir vykti šventinis renginys. Todėl tyrinėjimą archeologas su komanda skubėjo užbaigti iki šventės.
Paklaustas, kuo reikšmingas Medvėgalio piliakalnių kompleksas šalies istorijai, archeologas jį išskyrė kaip vieną svarbiausių piliakalnių: „Tai buvo viena svarbiausių Žemaitijos pilių, ties kuria buvo sustabdytas vienas iš didžiausių kryžiuočių žygių, kurio tikslas buvo nei daugiau, nei mažiau – nukariauti Žemaitiją. 1329 metais kartu su kryžiuočiais žygiavo ir Čekijos karalius Jonas Liuksemburgietis. Retas atvejis, kad kitos valstybės valdovas išvyktų kitur ir dalyvautų karinėje akcijoje. Karaliai smulkiais reikalais neužsiminėja. Pagal kroniką žemaičiai buvo priversti pasiduoti, rašo, kad apsikrikštijo, bet iš karto atsivertė į savo senąjį tikėjimą. Faktas tas, kad toliau, už Medvėgalio, kryžiuočiai nebenužygiavo. Žemaitija išliko ir manau, kad bent jau šiais metais, kai Žemaitija mini 800 metų jubiliejų nuo pirmojo paminėjimo, tai labai svarbu. Vėliau tokių žygių mes nebežinome, o Žemaitija buvo patekusi į Ordino rankas tik dėl politinių Vytauto sprendimų, bet ne nukariauta“, – Medvėgalio reikšmę istorijoje išskyrė dr. G.Zabiela.
Net žymiausi piliakalniai – „baltosios dėmės“
Pastaruosius kelerius metus archeologas G.Zabiela dažnas svečias ant Žemaitijos piliakalnių – mokslininkas kasinėjo ne tik Medvėgalio, bet ir Bilionių ar Kudinų piliakalnius. Jei Bilionyse archeologai tikrino teoriją, ar šis piliakalnis negalėjo būti susideginę, bet kryžiuočiams nepasidavę Pilėnai, tai Kulionių piliakalnyje buvo ieškoma atsakymų, ar jis buvo naudojamas XIII amžiaus pradžioje, kai 1236 metais įvyko Saulės mūšis. Istorikai tiria teoriją, kad kalavijuočiai žygiavo ne į žemes prie Šiaulių, o prie Šiaulėnų, kuriose ir stūkso Kudinų piliakalnis. „Kasinėjimai rodė, kad tuo metu piliakalnis buvo naudojamas, tai leidžia į vieną ar kitą pusę pakreipti tolimesnes paieškas. Be abejo, kad žymesni piliakalniai kelia didesnį žmonių susidomėjimą, nes norima daugiau žinoti apie juos. Medvėgalis – labai aktyviai lankomas piliakalnis, o likęs netyrinėtas“, – kad net tokie žymūs piliakalniai yra savotiškos „baltosios mokslo dėmės“,- kalbėjo mokslininkas.
„Tokių paradoksų turime ne vieną. Dalis žymiųjų piliakalnių tyrinėti labai mažai ar labai anksti (apie kokią Veliuoną beveik neturime duomenų). Kai nėra intereso iš vietos valdžios – tokie piliakalniai ir toliau laukia savo tyrėjų“, – kad Lietuvos piliakalniai gali atskleisti ne vieną netikėtumą, jei būtų susirūpinta jų tyrimais, leido suprasti vienas žymiausių šalies archeologų.
Vasaros – ant Šeimyniškėlių
Dr. G. Zabielą galima vadinti žmogumi, geriausiai pažinusiu Anykščių Šeimyniškėlių piliakalnį. Nieko nuostabaus – ant šio piliakalnio archeologas praleido apie dvi dešimtis vasarų. Pradėjęs 1990, tyrimus baigė 2009 metais.
Anksčiau „Anykštos“ kalbintas mokslininkas teigė, kad beveik neabejojantis, jog ant Šeimyniškėlių piliakalnio stovėjusi Mindaugo pilis Voruta, kurioje jis apsigynė vidiniame kare nuo priešų. „Didelė, šiandien priartėjusi beveik prie 100 procentų“, – tada paklaustas, kokia tikimybė, jog ant Šeimyniškėlių piliakalnio stovėjusi Vorutos pilis, „Anykštai“ kalbėjo archeologas.
