Prasidėjus vasarai, Anykščių rajono valdančiuosius prispyrė iššūkiai – viešosiose vietose sparčiai ėmė želti žolė. Pastarosiomis savaitėmis rajonas nematė lietaus, tačiau žolė vis tiek auga. Tai į neviltį varo ne tik rajono savivaldybės vadovus, bet ir Anykščių rajono Tarybą. Kol kas sprendimo projektas „Dėl Anykščių rajono savivaldybės 2018 metų žolės pjovimo patvirtinimo pakeitimų“ anykštėnų išrinktiesiems nepateiktas, tačiau ši problema rajono valdantiesiems gali tapti ne mažesniu iššūkiu už bandymą į Anykščių rajoną pritraukti investuotojus, skatinti naujų darbo vietų kūrimą bei laiku užbaigti rekonstruojamų gatvių remontus.
Drąsi ir prieš problemas akių užmerkti nenusiteikusi Anykščių rajono Tarybos opozicija metė svarbią kortą, kuri tik dar labiau gali išjudinti šios kadencijos rajono valdančiųjų pamatus. Rajono valdantieji Anykščių miesto viešosiose vietose nesusitvarko su žole! Rajono Tarybos narys, liberalas Mindaugas Sargūnas gegužės mėnesio posėdyje atkreipė dėmesį, kad šiemet dar nei karto nešienauta teritorija nuo Vilniaus gatvės žiedinės sankryžos SPA centro link. M.Sargūnas pastebėjo, kad tokiu būdu Anykščiai prastai atrodo ne tik prieš turistus, kurių šia kryptimi pravažiuoja gana daug, bet ir veisiamos erkės. Kitaip tariant, deklaruodama apie tai, kad Anykščiai yra Lietuvos turizmo „bamba“, rajono valdžia savo aplaidumu tuos turistus atbaido.
Problema, kodėl mieste prastai šienaujami žalieji plotai, pasirodo, mažai ką bendro turi su juos turinčiais prižiūrėti savivaldybei pavaldžiaisiais komunalininkais. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Blazarėnas konstatavo, kad „žolė visur vienu metu auga vienodai“, todėl esą šienauti nesuspėjama.
Dar pavasarį, lyg užbėgdamas įvykiams už akių, vienoje seniūnų sueigoje savivaldybės administracijos direktorius Audronius Gališanka kalbėjo apie tai, kaip viešųjų erdvių šienavimo problemą planuojamą spręsti. Rajono valdžia tai leis daryti patiems anykštėnams! Savivaldybėje svarstoma įstaigoms, organizacijoms priskirti tam tikras teritorijas, kurias nusišienauti turėtų patys žmonės, o ne komunalininkai. Kol kas šis modelis dar neveikia, tačiau Anykščiuose jau drąsiai gali atsidaryti bent keletas naujų sodo bei daržo technikos parduotuvių, mat tikėtina, kad žoliapjovių bei trimerių pardavimas išaugs. Šią savivaldybės vadovų mintį netgi galima būtų priskirti verslo skatinimui Anykščiuose. Tik ką tuomet veiks komunalininkai, kurių ir yra darbas tą žolę pjauti? „Mes mokam mokesčius, kad būtų prižiūrima ir tvarkinga aplinka, todėl taip turi ir būti. Jeigu aš pats pradėsiu šienauti, šluotis savo gatvę, tada nuo žmonių neatskaičiuokite šitokių didelių mokesčių. Esmė tokia, manau, komunalinis gauna už tai pinigus ir privalo darbą atlikti laiku. Jeigu jis to negeba daryti, turi prižiūrėti jų darbą ir pareikalauti savivaldybės administracija“, – labai aiškiai visus taškus ant „i“ sudėlioja komentatorius „na joa….“
Žoliapjovės kainuoja nemažus pinigus, dar išlaidos benzinui – tokios rajono vadovų mintys visgi atrodo visai neracionalios. Beje, netgi pačių pavyzdžiai rodo, kad panašiais atvejais jie griebiasi kur kas paprastesnių įrankių. Anykštėnų atmintyje dar gyvi vaizdai, kai politikai žolę dalgiais pjaudavo įsibridę į Šventosios upės vagą. Kodėl to nepakartojus Anykščių miesto viešosiose erdvėse? Teritorijas netgi būtų galima paskirstyti pagal politinę priklausomybę. Suprantama, kad didžiausias darbo krūvis turėtų tekti „valstiečiams“, o atliktų darbų kokybę kuo puikiausiai galėtų kontroliuoti opoziciniai liberalai.
Anykščių miesto viešųjų erdvių priežiūros tema laba aktuali. Į ją aktyviai atsiliepė ir portalo anyksta.lt skaitytojai. Kadangi rajono valdžia ir komunalininkai su žole nesusitvarko – pasiūlyta ir išeitis.
„Kai kuriose šalyse praktikuojamas plotų nuganymas, gal reiktų komunaliniam ūkiui nusipirkti ožkų, šieno žiemai irgi galima prisiruošti, su pastatais problemų irgi neturėtų būti, išeitį iš bet kurios padėties galima surasti“, – siūlo komentatoriai.
Laimė, kad kasmet birželio pradžioje Niūronyse vyksta „Bėk bėk, žirgeli!”. Kažkiek apsitvarkėme, apsišienavome. Jei ne tradicinė kultūros šventė, turistai, ko gero, iš po tarpstančių natūralių pievų nebesupratų, į kurį miestą atvažiavo, žolės riboženklius užgožtų (nors atvykstantiems nuo Svėdasų pusės, apsilupusiame riboženklyje jau ir dabar sunku Anykščių vardą įskaityti…)
Ką gi, dabar artimiausia šienapjūtė Anykščių mieste – prieš Anykščių miesto šventę. O iki liepos 20 dienos vešliai žolėm apaugsim. Nors kas ten žino, gal rajono valdantieji jau ėmėsi lopyti komunalininkų darbo spragas ir užpirks keletą bandų ožių. Tai taptų dar vienu patraukliu masalu turistams, o anykštėnams simboliu, kaip rajono valdantieji daugelį metų nesugebėjo susitvarkyti net su žole…
