Du kartus atsisakę dirbti, neteks bedarbio statuso

Užimtumo tarnyba šį statusą iš karto panaikins ir tuo atveju, jeigu gaus informacijos apie bedarbio nelegalias pajamas ir nelegalų darbą. 

Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis šią savaitę sakė, kad  prireiks maždaug trijų mėnesių darbo neturinčių žmonių problemoms identifikuoti.

Pertvarka siekiama atskirti pasirengusius ir besirengiančius dirbti žmones. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, dabar dalis Užimtumo tarnybos klientų vengia dirbti, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar dirba nelegaliai, kiti neturi motyvacijos ar  socialinių įgūdžių. Planuojama tokių žmonų nebesiųsti pas darbdavius, bet priskirti darbo rinkai besirengiantiems asmenims.

Pastariesiems kartu su savivaldos institucijomis bus teikiama pagalba, kuri padės sugrįžti į darbo rinką.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, dirbant su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais bus šalinamos pamatinės žmonių nedarbo priežastys. Tikimasi, jog ši reforma leis įtraukti daugiau asmenų į darbo rinką.

Bedarbio statusas bus suteikiamas tiems žmonėms, kurie yra pasirengę tiek savarankiškai, tiek naudodamiesi Užimtumo tarnybos paslaugomis ieškoti darbo ir įsidarbinti ar vykdyti savarankišką veiklą.

Darbo rinkai besirengiantys žmonės toliau bus valstybės draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu ir gydomi. Draudimo neteks bedarbio statusą praradę gyventojai, tarp jų ir dirbantieji nelegaliai.

Pirmus devynis mėnesius, kol bedarbis turi teisę gauti nedarbo išmoką, jam bus siūlomas jo kvalifikaciją, kompetenciją atitinkantis darbas. Siūlomas darbo užmokestis pirmus tris mėnesius turėtų siekti bent 80 proc. buvusio atlyginimo, o ketvirtą-devintą mėnesiais – 60 proc.

Darbo užmokestis taip pat negalėtų būti mažesnis už bedarbio tuo metu gaunamą nedarbo išmoką. Nuo dešimto mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka žmogaus kvalifikaciją, kompetenciją, darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas. 

Bedarbio statuso žmogus netektų, jeigu be svarbių priežasčių du kartus per 12 mėnesių atsisakytų siūlomo tinkamo darbo arba dirbtų nelegaliai.

Siekiant, kad kuo daugiau ilgalaikių bedarbių rastų darbą, jiems bus kompensuojamos kelionės išlaidos ne tik vykstant į darbą, bet ir į darbo pokalbį ar konsultaciją Užimtumo tarnyboje.

Užimtumo tarnyba šį statusą iš karto panaikins ir tuo atveju, jeigu gaus informacijos apie bedarbio nelegalias pajamas ir nelegalų darbą. 

Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis šią savaitę sakė, kad  prireiks maždaug trijų mėnesių darbo neturinčių žmonių problemoms identifikuoti.

Pertvarka siekiama atskirti pasirengusius ir besirengiančius dirbti žmones. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, dabar dalis Užimtumo tarnybos klientų vengia dirbti, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar dirba nelegaliai, kiti neturi motyvacijos ar  socialinių įgūdžių. Planuojama tokių žmonų nebesiųsti pas darbdavius, bet priskirti darbo rinkai besirengiantiems asmenims.

Pastariesiems kartu su savivaldos institucijomis bus teikiama pagalba, kuri padės sugrįžti į darbo rinką.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, dirbant su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais bus šalinamos pamatinės žmonių nedarbo priežastys. Tikimasi, jog ši reforma leis įtraukti daugiau asmenų į darbo rinką.

Bedarbio statusas bus suteikiamas tiems žmonėms, kurie yra pasirengę tiek savarankiškai, tiek naudodamiesi Užimtumo tarnybos paslaugomis ieškoti darbo ir įsidarbinti ar vykdyti savarankišką veiklą.

Darbo rinkai besirengiantys žmonės toliau bus valstybės draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu ir gydomi. Draudimo neteks bedarbio statusą praradę gyventojai, tarp jų ir dirbantieji nelegaliai.

Pirmus devynis mėnesius, kol bedarbis turi teisę gauti nedarbo išmoką, jam bus siūlomas jo kvalifikaciją, kompetenciją atitinkantis darbas. Siūlomas darbo užmokestis pirmus tris mėnesius turėtų siekti bent 80 proc. buvusio atlyginimo, o ketvirtą-devintą mėnesiais – 60 proc.

Darbo užmokestis taip pat negalėtų būti mažesnis už bedarbio tuo metu gaunamą nedarbo išmoką. Nuo dešimto mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka žmogaus kvalifikaciją, kompetenciją, darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas. 

Bedarbio statuso žmogus netektų, jeigu be svarbių priežasčių du kartus per 12 mėnesių atsisakytų siūlomo tinkamo darbo arba dirbtų nelegaliai.

Siekiant, kad kuo daugiau ilgalaikių bedarbių rastų darbą, jiems bus kompensuojamos kelionės išlaidos ne tik vykstant į darbą, bet ir į darbo pokalbį ar konsultaciją Užimtumo tarnyboje.

Penktadienį įsigalioja nauja užimtumo sistema, skatinanti bedarbius susirasti darbą. Darbo neturinčiam žmogui 12 mėnesių du kartus atsisakius pasiūlymo dirbti, jis netektų bedarbio statuso.

Užimtumo tarnyba šį statusą iš karto panaikins ir tuo atveju, jeigu gaus informacijos apie bedarbio nelegalias pajamas ir nelegalų darbą. 

Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis šią savaitę sakė, kad  prireiks maždaug trijų mėnesių darbo neturinčių žmonių problemoms identifikuoti.

Pertvarka siekiama atskirti pasirengusius ir besirengiančius dirbti žmones. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, dabar dalis Užimtumo tarnybos klientų vengia dirbti, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar dirba nelegaliai, kiti neturi motyvacijos ar  socialinių įgūdžių. Planuojama tokių žmonų nebesiųsti pas darbdavius, bet priskirti darbo rinkai besirengiantiems asmenims.

Pastariesiems kartu su savivaldos institucijomis bus teikiama pagalba, kuri padės sugrįžti į darbo rinką.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, dirbant su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais bus šalinamos pamatinės žmonių nedarbo priežastys. Tikimasi, jog ši reforma leis įtraukti daugiau asmenų į darbo rinką.

Bedarbio statusas bus suteikiamas tiems žmonėms, kurie yra pasirengę tiek savarankiškai, tiek naudodamiesi Užimtumo tarnybos paslaugomis ieškoti darbo ir įsidarbinti ar vykdyti savarankišką veiklą.

Darbo rinkai besirengiantys žmonės toliau bus valstybės draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu ir gydomi. Draudimo neteks bedarbio statusą praradę gyventojai, tarp jų ir dirbantieji nelegaliai.

Pirmus devynis mėnesius, kol bedarbis turi teisę gauti nedarbo išmoką, jam bus siūlomas jo kvalifikaciją, kompetenciją atitinkantis darbas. Siūlomas darbo užmokestis pirmus tris mėnesius turėtų siekti bent 80 proc. buvusio atlyginimo, o ketvirtą-devintą mėnesiais – 60 proc.

Darbo užmokestis taip pat negalėtų būti mažesnis už bedarbio tuo metu gaunamą nedarbo išmoką. Nuo dešimto mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka žmogaus kvalifikaciją, kompetenciją, darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas. 

Bedarbio statuso žmogus netektų, jeigu be svarbių priežasčių du kartus per 12 mėnesių atsisakytų siūlomo tinkamo darbo arba dirbtų nelegaliai.

Siekiant, kad kuo daugiau ilgalaikių bedarbių rastų darbą, jiems bus kompensuojamos kelionės išlaidos ne tik vykstant į darbą, bet ir į darbo pokalbį ar konsultaciją Užimtumo tarnyboje.