Dukra po tėvo mirties: „Jau geriau tokios ligoninės iš viso nebūtų“

Į „Anykštą“ atėjusi moteris, lydima giminaičio, sunkiai rinko žodžius. Neseniai palaidojusi tėtį, ji kaltino medikus, kad su greitąja į Anykščių ligoninę pristatytas artimasis buvo netinkamai prižiūrimas. Vėliau ji atnešė ir laišką, kuriame išdėstė nuomonę apie ligoninės darbą.

Susipažinęs su laiško turiniu, Anykščių rajono savivaldybės ligoninės direktorius Dalius Drunga griežtai paneigė, kad jo vadovaujamoje įstaigoje yra bent vienas specialistas, dirbantis be diplomo. Direktorius sakė pasidomėjęs šio ligonio gydymu ir aptaręs tai su gydytojais, tačiau apie tai plačiau pasakoti teigė neturintis teisės.

Mano, kad ligoninėje senais žmonėmis atsikratoma

„Noriu parašyti laišką redakcijai apie Anykščių miesto ligoninės darbuotojų darbą. Buvo gegužės pabaiga, kai mano tėčiui pasidarė blogai su kojomis – jis visai nebepaėjo. Seniai turėjo problemų su jomis, bet, vartodamas vaistus, vaikščiojo, nors ir skaudėjo, – laiške rašė anykštėnė (redakcijai vardas ir pavardė žinomi). – <…> Vairuojanti sesuo nuvažiavo ir iškvietė greitąją. Apžiūrėję medikai pasiūlė važiuoti į ligoninės priimamąjį. <…> Tėtis manė, greit paleis jį iš ligoninės, nes niekada ten nebuvęs, ir dėl kojų ilgai nelaikys.

Kai pabuvo ligoninėje keletą dienų, pamačiau, kad nebe toks, koks buvo prieš paguldant, „apkiautęs“, sunkiai išeina pasakyti žodžius, vis mieguistas, apetito nebėra, ant riešų žymės – diržas buvo laikomas ant spintelės – pririšti, kad nebandytų keltis ir eiti.
Buvo vaistais slopinamas ir rišamas, kaip koks kalinys.“

Toliau moteris apie tėtį, perkopusį per 80 metų, rašo:
„<…> Aš mačiau kaip tėtis, būdamas namie ir ligoninėje, skyrėsi kaip du vandens lašai, taip dar nebuvo sublogęs. Prabuvęs iki birželio 7-os dienos Vidaus skyriuje, buvo perkeltas į Slaugos skyrių, nes tuo pasirūpino vyresnioji sesuo. Tėtis jau paeiti pats nebegalėjo. Slaugos skyriuje tėtis prabuvo keturias dienas, ir jo gyvybė užgeso…“

Abejoja, ar darbuotojai turi diplomus

Anykštėnė daro štai tokias išvadas apie Anykščių ligoninės slaugos skyriaus darbuotojus:
„<…> Tiesiog senais žmonėmis atsikratoma – „kam čia caskintis…“ Spėju, pusė slaugos skyriaus darbuotojų neturi diplomo ar pažymos dirbti su ligoniais, net nenusimano, kaip reikia prižiūrėti juos. Nes sklinda kalbos ir tokios: kad norint palaidoti artimąjį, reikia jį vežti į Anykščių ligoninę. Taip kalba visi Anykščiai. Jau geriau tokios ligoninės iš viso nebūtų, nei tokie dalykai darosi, nes su tokiais darbuotojais dar ne vienas žmogus į kapus nukeliaus. Labai nusivylusi tokiu Anykščių ligoninės darbu. Ir kiti žmonės paskaitę supras, kad nereikia vežti būtent į šią „gydymo įstaigą“.

Jei nepatinka ši ligoninė, gali rinktis kitą

Anykščių ligoninės direktorius D. Drunga stebėjosi šiuo laišku ir kad moteris niekur nesikreipė dėl, jos manymu, ligoninės darbuotojų kaltės mirusio tėčio.
„Man šitas laiškas yra labai keistas, nes iš principo, jei yra problemų dėl pacientų gydymo, visada galima kreiptis į administraciją. O jei pacientas ar jo artimieji galvoja, kad jis buvo netinkamai gydytas, netinkamai prižiūrėtas gydymo įstaigoje, tai yra pacientų teisių ir žalos atlyginimo komisija. Jei žala buvo patirta, komisija nagrinėja tuos dalykus. Viską galima išspręsti“, – tikino įstaigos vadovas, gydytojas D. Drunga.

„Iš laiško susidaro įspūdis, kad pacientas į ligoninę tarsi paguldytas per prievartą. Norėčiau visus jūsų skaitytojus informuoti, kad stacionarizavimo prievartos nėra. Jei pacientas nori gydytis, jis gali gydytis, jei nenori – gali nesigydyti. Tokia yra paciento teisė, įtvirtinta įstatymu.

Kita paciento teisė, taip pat įtvirtinta įstatymu, kad pacientas renkasi gydymo įstaigą. Laiške teigiama, kad „gydytis nenorėjome“, „galvojome, kad greitai išleis“ – artimieji gali ieškoti gydymo kitoje įstaigoje, jei šioje jis netinka. Daug emocijų, bet kas iš tiesų netinkamai buvo daryta, nesuprantu. Dėl darbuotojų diplomų galiu užtikrinti – tai buvo greitai patikrinta, nerasta nė vieno darbuotojo, kuris neturėtų teisės dirbti sveikatos priežiūros įstaigoje. Kokiu būdu emocijos gali padėti visiems rasti konstruktyvius sprendimus?“ – stebėjo Anykščių ligoninės direktorius.

„Šiaip sau“ pacientų nefiksuoja

Pasiteiravus, ar atvykusio vyro būklė buvo sunki, D. Drunga teigė į jokius klausimus, susijusius su jų ligoninės pacientais, atsakyti neturintis teisės.
„Aš negaliu atskleisti jums paciento duomenų, negaliu pasakyti net, ar toks pacientas apskritai pas mus gulėjo. Neturiu tokios teisės. Duomenų apsaugos reglamentas labai riboja sveikatos priežiūros įstaigas. Kai esame kažkuo kaltinami, galime tik su oficialiomis institucijomis gintis“, – tikino direktorius.
Laiške moteris piktinasi, kad jos artimasis buvo fiksuojamas diržais, kad neadekvačiai elgėsi, nes greičiausiai buvo slopinamas. Tokiems kaltinimams D. Drunga turėjo paaiškinimą:

„Pacientai fiksuojami tik tada, kai jie neramūs, kai gali sau pakenkti. Ir būtinai gydytojas psichiatras konsultuoja pacientą – ar mums leidžia jį fiksuoti, ar ne. Nežinau, kaip kitose ligoninėse, bet mūsų ligoninėje pacientai yra gydomi. Jiems naudojami tie medikamentai, kurie yra reikalingi, skiriami tik su gydytojo sprendimu.“

Slaugos skyriuje – labai sunkūs pacientai

D. Drunga sakė, jog į slaugos skyrių perkeliami labai sunkūs ligoniai, kurie iš esmės ir yra tik slaugomi. Todėl logiška, kad neretas jų čia savo dienas ir baigia.
„Anykščiuose slaugos skyrius yra populiarus, jame gydosi daug pacientų. Personalas, nors nuomonių yra visokių, man iš šono žiūrint, tikrai stengiasi, kad priežiūra būtų maksimaliai kokybiška.

Ką reiškia paciento patekimas į slaugos skyrių? Tai, kad jis yra pakankamai sunkus, pats negali apsitarnauti ar net namiškiai nusprendžia, kad jo negali slaugyti namuose. Tikėtina, kad dalis pabaigų šiame skyriuje bus negera, dalis pacientų išeis į amžinybę. Skyrius skirtas net ne gydymui, o paciento slaugai, kad ji būtų mediciniškai teisinga. 120 dienų per metus ligonių kasa tai kompensuoja. Tai – tam tikras palengvinimas namiškiams susitvarkyti namus, iš neįgaliųjų paramos centro gauti specialiai pritaikytas lovas, kitas priemones.

Pas mus dirbantis socialinis darbuotojas paaiškina įvairius socialinius dalykus – ar pačiam pacientui, ar namiškiams pasako, kokios jų teisės, kokias jie gali paramas gauti iš socialinių tarnybų“, – apie Anykščių ligoninės slaugos skyriaus darbą pasakojo jos direktorius D. Drunga.
Ligoninės direktorius „Anykštai“ sakė pasidomėjęs buvusio ligonio, dėl kurio redakcija gavo laišką, gydymu, jam skirtais vaistais ir priežiūra. Tačiau dėl pacientų apsaugos įstatymo, nors redakcijai artimieji sutiko atskleisti ligonio vardą ir pavardę, D. Drunga nei patvirtino, nei paneigė, kad ligonis buvo gydomas ir prižiūrimas tinkamai.