Duokit Kęstučiui Tubiui ordiną!

Kęstutis Tubis nusipelnė Mykolo Romerio universiteto Garbės daktaro vardo. Net ordino! Ir jo „piarščikas“ Laimas Fergizas apdovanojimo vertas. Bent PDG ženkelio!
Tiesioginiai Anykščių rajono mero rinkimai, ypač antrasis turas, buvo labai įdomūs. Prieš pirmąjį turą, dar iki Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įsikišimo į rinkimus ir aš, ir absoliuti dauguma politika besidominčių anykštėnų prognozavo, kad K. Tubis pateks į antrąjį turą ir jame varžysis arba su Dainiumi Žiogeliu, arba su Sigučiu Obelevičiumi. Lyg ir buvo aišku, kad antrajame ture K. Tubis praloš, nesvarbu, kuris iš rajono vadovų bus jo varžovu. Maniau, kad suveiks visų lygmenų konjunktūra, bus „įjungti“ administraciniai resursai ir buvęs meras gana smagiai pralaimės prieš būsimą merą.

Nesugalvojau, ką tarp pirmojo ir antrojo turų kitaip turėjo daryti D. Žiogelis. Gali rasti priekaištų jo raiškai, kalbos manierai ir pan., bet iš esmės kai tik K. Tubis buvo grąžintas į rinkimus, buvo galima drąsiai spėti, kad D. Žiogelis – šių rinkimų lūzeris.

VRK turėjo tiesioginės įtakos Anykščių rinkėjams. Nemanau, kad kažkam iš pačios VRK, ar narius į komisiją delegavusių partijų kilo mintis, jog „davai“ ką nors paveikiam su K. Tubiu, kad jis taptų Paksu Nr. 2. Tai, kas gavosi, gavosi netyčia, arba tyčia siekiant atvirkščio rezultato.

Maniau ir manau, kad teismų sprendimai politikų įvaizdžio nekeičia. Arba jeigu keičia, tai dar neaišku, į kurią pusę – tikėtina, kad būti kaltu, nuteistu yra net geriau, negu išteisintu. Minia politiką nuteisia arba išteisina anksčiau, nei teismas. Eligijų Masiulį juk teismas išteisino, bet ar jam tai padėjo? Visuomenei šio politiko išteisinimas sukėlė tik isterišką juoką.

Pats nesu K. Tubio rinkėjas. Gerai atsimenu jo valdymo metus, „kadrų“ klausimų sprendimą, amfibiją, ekraną prie kultūros namų, kuriame reklamuojama reklama šiame ekrane, medinę pilį ir kaip paveldą ateinančioms kartoms išsaugotą kelią į Šeimyniškėlių piliakalnį bei tuometinio mero sūnaus nusipirktą valgyklą Naujuosiuose Elmininkuose.

Sakysit, Anykščių viršininkai buvo užsisėdėję, juos reikėjo keisti? Reikėjo. Bent dalį vadovų buvo privaloma atleisti. Problemą įžvelgiau ne kadrų rotacijoje, bet tos rotacijos principuose – rajono valdžioje įsitvirtinęs K. Tubis pradėjo masinę viršininkų šienapjūtę, atrodytų, visai nesvarstydamas, kas gi jų vietose dirbs. Bent jau keli naujieji vadovai buvo visiški ufonautai. Vienas iš naujųjų „kadrų“ – K. Tubio laikais savivaldybės įmonės direktoriumi tapęs asmuo – į „Anykštos“ raštu pateiktus penkis klausimus pateikė šešis atsakymus ir nurodė, kad į darbą priimtos ekonomistės pavardė yra konfidenciali informacija.

Daugelis dalykų iš K. Tubio meravimo laikų nusėdo dulkėmis, primiršome. Bet Anykščių ligoninės direktorius Dalis Vaiginas prisimena ir dėl jo veiklos pradėtą ikiteisminį tyrimą, ir jo surinktą vieną balą naujame ligoninės vadovo konkurse. Buvusi Anykščių verslo informacijos, dabar Turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Renata Gudonienė žino, kaip atrodo antspauduotos kontoros durys…

Kadenciją baigianti rajono valdžia padarė nesąmonę, leisdama vos ne visiems K. Tubio atleistiems viršininkams, kaip zombiams, suropoti atgal į savo kėdes. O Alvydo Gervinsko iškrapštymą iš „Anykščių vandenų“ priėmiau kaip kvailą kerštą, kaip absoliutų tubizmą. Tik skirtumas tarp K. Tubio ir dabartinės valdžios tas, kad geras vadovas A. Gervinskas buvo pakeistas kitu geru vadovu ir A. Gervinsko kabineto durų savivaldybės ūkvedys neantspaudavo.

Kadrų politika – ankstesnės dabartinės valdžios klaidos, kurių per rinkimus ištaisyti ji jau nebegalėjo. Esminė rinkiminė K. Tubio oponentų kvailystė – nuolatinis naratyvo „jis teistas, jis nusikaltėlis“ vyniojimas. Girdėdamas šias formuluotes, emociškai ir aš esu K. Tubio pusėje – išklausiau teismuose visų liudininkų parodymus, mačiau STT vaizdo įrašus, girdėjau teismui pateiktus garso įrašus. Nekvestionuoju teismo K. Tubiui skirtos bausmės, tačiau žiūrint buitiškai, na, netempia buvusio/būsimo (netinkamą žodį išsibraukit) mero veikla iki nusikaltėlio statuso.

Būti ne visai idealiu, rinkėjų akyse, nėra trūkumas. Jeigu esi už kažką šiek tiek baustas ir „biškį teistas“, yra gerai – juk „o kam nepasitaiko“. Tokiu būdu politikas tarytum priartinamas prie tautos.

Be jokio ironijos krislo teigiu, kad K. Tubis savo teistumu padarė paslaugą visai Lietuvos teisinei sistemai. Panašiai, kaip Lukašenka su pabėgėliais. „Pratestavo“ kaimynas mūsų sieną, ir mes ėmėmės ją, tikiuosi, saugoti.

K. Tubio istorija parodė, kad ne tik valstybės siena, bet ir teisinė sistema yra kiaura. Valdžia sujudėjo, sako, bus pradėti rengti teisėjų mokymai, per kuriuos, tikėkimės, bus išaiškinta, kaip be poezijos suformuluoti bent nuosprendžių rezoliucines dalis.

Sutikite, kad K. Tubio buvimas ar nebuvimas meru iš esmės yra tik kelių darbo vietų klausimas. Šitą neteisybę įmanoma nuryti ir išgyventi. Bet K. Tubio istorija netiesiogiai iškėlė klausimą – o kaip ten reikalai rimtose baudžiamosiose bylose? Kur teisiami žmogžudžiai, narkobaronai, prievartautojai…
Prie ko čia PDG ženkelis L. Fergizui? Pirmiausia dėl to, kad PDG reiškia pasiruošęs darbui ir gynybai. Laimas 100 procentų lingvistiškai atitinka ženklelio reikalavimus. Užspaudus ironiją – Laimas viešojoje erdvėje meistriškai siūbavo bangas. K. Tubio oponentai, spėju, iki šiol mano, kad jis ne gudrus „piarščikas“, o kvailelis. Manykit iš naujo. Rinkiminiu inventoriumi netyčia pasirūpino teismai ir VRK, bet jį dar reikėjo ir panaudoti pagal paskirtį.

—