Pavadinimas iš lotynų kalbos verčiamas taip – griežtas įstatymas, bet vis dėlto įstatymas.
Dažniausiai advokatas, primenu, kad advokatas yra teisininkas, gauna algą nuo sugaišto (sueikvoto, skirto…) laiko. Aš ir keli kiti Tarybos nariai klausinėjome, kaip atsisakyti Tarybos nario algos. Negalima. Įstatymas yra „dura“ ir griežtai neleidžia. Gavau algą. Alga paskaičiuota pagal sugaištą laiką ir „dura“ įstatymus. 6,96 euro į kišenę.
Galvojant „kudlotai“, gražus skaičius, galvojant pagal materializmo (jei nori būti komunistas, pradžioje privalai būti materialistu – to mane išmokė tarybinėje mokykloje) principus – apsimokėtų imti tokią algą, jei tarp skaitmenų nebūtų kablelio. Ties šia pasakojimo vieta mano panašumas su teisininku, pasibaigia.
Todėl nebūdamas teisininku, galiu klysti, nes neatsižvelgsiu į po Europą klaidžiojančią senosios Romos ir Konstitucijos dvasią.
Yra tokia iniciatyva, kuri vadinasi IDĖJA LIETUVAI. Iniciatyvą globoja pats Viktoras Pranskietis, o IDĖJA LIETUVAI ambasadoriais paskirti Viktoro Uspaschiko gyvanašlė Jolanta Blažytė, nuo panamietiškų popierių nukentėjęs Antanas Guoga (Tai buvo paslėpta I.D.E.J.A. reklama). Už idėjas galima balsuoti. Ir rezultatai rėkiantys – antra pagal populiarumą IDĖJA skamba štai taip: „Galų gale imkime ir padarykime, kad gydytojui, išrašančiam vaisto receptą, nebereikėtų rūpintis vaisto kompensacijos kodais, recepto galiojimo datomis ir visokiais kitais nemedicininiais aspektais. Gydytojas turi būti gydytoju! O ne buhalteriu ir dar nežinia kuo.“ Tad keičiasi laikai, bet ne manieros. Tad, kaip buvo prie Brežnevo, taip ir prie Skvernelio. Ne tik gydytojas daugiau laiko rašo, nei tikrina sveikatą. Taip pat elgiasi mokytojas, nes privalo būsimai pamokai pasirašyti planą. Taip pat privalo elgtis ūkvedys ar seniūnas, nes norint nusipirkti saują vinių reikia atlikti ir užfiksuoti viešąjį pirkimą, padaryti nurašymą ir t.t. Nesvarbu, ar vinių sauja bus auksinė ar geležinė, svarbu tinkamai (su)apiforminta ir su parašais. Nėra parašo – yra vieta prie „parašos“ (rusų k.).
Atsimenu perestroikos deklaruotą, “Anties” apgiedotą tikslą – mažiau biurokratijos. Atsimenu personalinių kompiuterių diegimo į buhalteriją tikslą – mažiau popierizmo ir buhalterių.* Miglotai atsimenu elektroninį receptą, e-valdžią, e-demokratiją. Miglotai atsimenu, kaip sekėsi, bet gerai atsimenu, kad visur buvo mojuojama mažinamu biurokratizmu ir popierizmu.
Dairausi, bet nematau, kur reiktų kelti nugalėto popierizmo pergalės vėliavą. Nepastebiu kalendoriuje nugalėto biurokratizmo pergalės dienos. Vien pralaimėjimai, o pralaimėjimams vietos kalendoriuje niekados nebūdavo.
Kodėl užsivedžiau? Todėl, kad mūsų Tarybos darbotvarkėje vežimu vežk klausimus, kurie yra grynas popierizmas ir biurokratizmas. Bet kai pastebėjau, kad kaimyniniame rajone tarybai teikiamas toks klausimas „2.2. Dėl darbo sutarties su … pasibaigimo. Pranešėjas – Švietimo skyriaus vedėjas“. Esmė liūdna. Numirė gimnazijos direktorius. Ir biurokratizmas priverčia ta proga susirinkti tarybą ir nubalsuoti, kad darbo sutartis pasibaigė. Kas bus, jei nebus kvorumo ar balsuos ne taip? Miręs žmogus bus priverstas dirbti? Juk balsavimas, kaip reiškinys, savo prigimtimi sugalvotas tam, kad išsiaiškinti, ar dauguma palaiko sprendimą. Ar kas nors įsivaizduoja, kad numirusio žmogaus neatleis iš darbo?
„Dura lex“ – verčiamas griežtas, bet kaip matai, kad popieriai ir normos ne TARNAUJA ŽMOGUI, o žmogus TARNAUJA popieriams, tada „Dura“ lotinišką prasmę praranda. „Durą“ norisi suprasi pagal slavų kalbos žinias. Ar TARNAUDAMI tokioms normoms, nesijaučiame susipykę su sveiku protu? Pasirodo, net sveikas protas apribotas priesaikos žodžiais. Tarybos narys pirmu sakiniu prisiekia gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus. Ir nėra nuorodos, ką daryti su įstatymais, kurie „dura“. Karys 3 sakiniu prisiekia sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo vadų įsakymus. Ir nėra nuorodos, ką daryti su įstatymais, kurie „dura“.
Ir vėl eismas ratu. O taip norisi, kur nors Anykščiuose iškelti pergalės prieš „dura“ (durną) įstatymą vėliavą. Taip norisi, kad TK į pasaulio anykštėnų kalendorių įrašytų nugalėtos biurokratijos datą. Simboliškai siūlyčiau gruodžio 5-ąją.
* Urėdijoje nuo Norton Commander (tokia programa, kai kompas švietė tik žydrai baltai…) laikų, kai medinius skaitliukus ir kalkuliatorių, maitinamą iš 220 vatų tinklo, pakeitė kompiuteris, buhalterių sumažėjo. Bet ne dėl kompiuterio našumo, ne dėl ataskaitų sumažėjimo. Tiesiog urėdijoje jau seniai dirba susispaudę ir susiveržę diržus. Apie tai rašau tik todėl, kad pasibaigus, konservatorių palaikytam „profesionalų vyriausybės“ LT miškų naikinimo pirmo etapo pirmam žingsniui, galėsiu tyčiotis iš urėdijų reformos berniukų. TYČIOSIUOSI, kai buhalterių Katinuose ar Pakaunėje bus daugiau, nei dabar atleis Lietuvos provincijoje.
