Kaip praneša DELFI, spaudžiantis šaltukas ir sniego pusnys tradicinėms respublikinėms ristūnų žirgų lenktynėms Dusetose grąžino senąsias tradicijas, tačiau šįmet iššūkiu tapo bandymas į jas patekti. Zarasų rajono valdžiai 10-30 Lt apmokestinus įvažiavimą į Sartų regioninio parko teritoriją, nusidriekė kilometrinės automobilių eilės, o netekusieji kantrybės pasuko namo.
Spaudžiantis šaltukas ir sniego pusnys tradicinėms respublikinėms ristūnų žirgų lenktynėms Dusetose grąžino senąsias tradicijas, tačiau šįmet iššūkiu tapo bandymas į jas patekti. Zarasų rajono valdžiai 10-30 Lt apmokestinus įvažiavimą į Sartų regioninio parko teritoriją, nusidriekė kilometrinės automobilių eilės, o netekusieji kantrybės pasuko namo.
Didžiausia spūstis susidarė važiuojant nuo Utenos pusės – iki 10 km.
Kaip pranešė Lietuvos radijas, vėliau automobilių spūstis prie įvažiavimo į Dusetas sumažino nutraukta rinkliava. Dalis įstrigusių spūstyje pasuko kitais keliais ir į šventę kulniavo Sartų ežeru.
Vis dėlto pasiekusieji Dusetas šventėje linksminosi iš peties – vieni trypė grojant liaudies kapeloms, kiti apsipirkinėjo mugėje, mėgavosi alumi ir kitais gėrimais, čiuožinėjo pačiūžomis ant Sartų ežero ar išbandė šunų kinkinius.
Daugiausia dėmesio, žinoma, sulaukė ristūnai. Apie 70 žirgų iš Lietuvos ir užsienio ant hipodromo ledo rungtyniavo 11-oje važiavimų. Čia nepralenkiamas buvo ir Didįjį žiemos prizą – 3500 Lt – laimėjo daugiametis varžybų nugalėtojas Kazys Trota, vadeliojęs Velnio Nuotaką. K. Trotą pagrindinį prizą į Ukmergę išsivežė ir 1997 m., 2002 m., 2004 m., 2005 m. bei 2006 m.
Be atskirų važiavimų nugalėtojų, apdovanoti ir jauniausia bei vyriausias dalyviai.
Dėl ligos varžybose nedalyvavusio aistringo ristūnų sporto mylėtojo prezidento Algirdo Brazausko dovana – 2000 Lt – įteikta vyriausiam vadeliotojui Jonui Zakšauskui. Pagerbta ir jauniausia dalyvė Vaiva Gurskaitė.
Apdovanojami žirgai drebėjo išgąsdinti muzikos, rišamų juostų ir fotografų blyksčių. Viena šventės rengėjų pasipainiojo žirgo kelyje – laimė, ji spėjo staigiai pasitraukti ir atsipirko išgąsčiu bei nedideliais sumušimais.
Daliai ristūnų varžybos baigdavosi vos startavus – šuoliavę ar bėgę neteisinga risčia būdavo iškart diskvalifikuojami. Kai kuriuose važiavimuose prizininkus išaiškino tik fotofinišas. Dalis žirgų po varžybų pakviesti dopingo kontrolei.
Kitąmet važnyčios ir K.Starkevičius?
Varžybas stebėjo ir nugalėtojus apdovanojo šventę organizavusios Žemės ūkio ministerijos vadovas Kazys Starkevičius. Ministras DELFI džiaugėsi susirinkusių žmonių skaičiumi, o dėl spūsčių juokavo, kad kitąmet teks tiesti aplinkkelį.
Ministrui žirgai nesvetimi – juos laikė tėvelis, padėti prižiūrėti arklius tekdavo ir K. Starkevičiui. Tačiau jų prižiūrėti žirgai nebuvo sportiniai. „Teks pasitreniruoti su sportiniais ir kitąmet gal staigmeną pateiksiu”, – klausiamas, ar varžybose nevažnyčios pats, kaip tai yra daręs A. Brazauskas, juokavo K. Starkevičius.
Šventėje plušo ne tik žirgai ir jų vadeliotojai, bet ir vagys. Renginio vedėjai vis pranešdavo apie apvogtus šventės dalyvius ir ragino saugotis ilgapirščių. Organizatorių skaičiavimais, šventėje dalyvavos iki 40 tūkst. žiūrovų.
Šįmet respublikinės ristūnų žirgų lenktynės surengtos 104-ąjį kartą. Pagal tradicijas, varžybos rengiamos pirmąjį vasario šeštadienį.
Ristūnų žirgų sportas Lietuvoje pradėtas plėtoti XIX amžiuje. Ristūnų veislės žirgai tuomet atvežti į Lietuvą ir naudoti vietiniams arkliams gerinti ir lenktynėms, kurios nuo neatmenamų laikų vykdavo daugiausia žiemą miesteliuose ir ant ežerų ledo turgų ar kitų susibūrimų dienomis. Daugiausi mėgėjų palenktyniauti susirinkdavo Svėdasuose, Obeliuose, Užpaliuose, Zarasuose ir Dusetose.
Nuo 1905 metų Sartų žirgų lenktynės tapo tradicinėmis, o nuo 1955 metų – respublikinėmis.
