Rudenį, kai, pasak lietuvių liaudies patarlės, skaičiuojami viščiukai, grįžtu prie ankstyvą pavasarį pradėtos temos. Pirmajame šių metų „Aukštaitiško formato“ numeryje spausdinome istoriją apie našlaites dvynes Kristiną bei Aureliją Budrytes („Medikės rūpestį už dvynes prisiėmė dar joms negimus“).
Tada viena dvynukių krikštamočių – medikė, psichologė Sveta Smertjeva pasakojo apie planuojamą paramos akciją mergaičių buičiai ir gyvenimo sąlygoms pagerinti.
Dabar krikštamotė, kalbėdama su „AF“, vos sulaikė ašaras – prie akcijos prisidėjo tiek geros valios žmonių, jog Čekonių kaime (Anykščių r.) gyvenančių mergaičių ir jų globėjo Jurgio Čirbinsko gyvenimas visiškai pasikeitė – jų namai tapo šilti ir jaukūs.
Vargu paženklintas dvynių atėjimas į šį pasaulį
Nors daugelis skaitytojų žino dabar jau penkiolikmečių Kristinos bei Aurelijos Budryčių gyvenimo istoriją, tačiau trumpai dar kartą ją priminsiu.
Mergaičių mama Jurgita Budrytė pastojo vos sulaukusi šešiolikos. Ji neturėjo iš ko tikėtis paramos, todėl norėjo nutraukti nėštumą. Savo planus ji išdėstė apsilankiusi Anykščių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) gydytojos ginekologės Nijolės Januškienės bei tuomet kartu su ja akušere dirbusios S. Smertjevos kabinete. Tačiau ryžtingos medikės įkalbėjo J. Budrytę gimdyti ir pažadėjo pasirūpinti ir ja, ir į pasaulį besibeldžiančiomis dvynėmis. Medikės savo pažadą tęsi iki šiol – jos tapo mergaičių krikštamotėmis.
Kaip mergaičių gyvenime atsirado globėjas Jurgis Čirbinskas?
Dar būdama nėščia, J. Budrytė vieną naktį pasibeldė į tėvo draugo, Anykščiuose, Šaltinio gatvėje, gyvenusio J. Čirbinsko namų duris. Jis nėščios 16-metės pagailėjo ir ją priglaudė. Tą naktį priglaudęs besilaukiančią paauglę, J. Čirbinskas tikriausiai net sapne nesapnavo, kad toks poelgis visiškai pakeis jo tolesnį gyvenimą.
Septintą nėštumo mėnesį Vilniuje J. Budrytei buvo atlikta Cezario operacija ir pasaulį išvydo Kristina ir Aurelija. Su naujagimėmis jauna mama grįžo į Anykščius ir, neturėdama kur daugiau prisiglausti, vėl beldėsi į J. Čirbinsko namus. „Nuo tada tapau dviejų mažylių tėčiu, nes jų mama tai išeidavo, tai sugrįždavo, o juk mergaitėmis reikėjo nuolat rūpintis. Ir naktį prie jų keldavausi, ir mišinukus šildydavau, ačiū Dievui, daug padėjo S. Smertjevos bei N. Januškienės šeimos“, – pasakojo vyras.
Namelis Anykščiuose priklausė J. Čirbinsko seseriai, o ji nebuvo patenkinta ten apsigyvenusia šeimyna. Problemą ėmėsi spręsti mergaičių krikštamotės – jos kreipėsi į televizijos laidą „Bėdų turgus“ ir gerų žmonių aukomis buvo nupirktas namas Čekonyse. Dar kurį laiką ten praleido ir mergaičių mama… Tačiau atėjo diena, kai Jurgita susipažino su, deja, irgi žalingų įpročių turėjusiu vyriškiu ir persikėlė gyventi į Utenos rajoną. Susilaukė sūnelio…
Tačiau dėl nuolatinio girtavimo ir nesirūpinimo mergaitėmis mamai buvo apribotos motinystės teisės, o dvynių globėju paskirtas J. Čirbinskas.
Deja, jaunos moters gyvenimas baigėsi tragiškai – prieš keletą metų ji žuvo gaisro liepsnose…
Mergaitės mokėsi pasirūpinti tvarkinga aplinka
Mergaičių globėjas, jau septintą dešimtmetį bebaigiantis vyras, taip, kaip mokėjo, mergaites pratino šeimininkauti, gaminti valgyti, tvarkyti namus. Tačiau šeimos pajamos buvo menkos. Kaimo gale stovintis jų namelis atrodė skurdžiai.
Žiemą šio namelio dėl prastos kokybės krosnies prišildyti praktiškai buvo neįmanoma. Pro senus namelio langus ir kiauras sienas smelkėsi vėjas, mergaitės nuolat sirgdavo peršalimo ligomis, o sena elektros instaliacija nuolat kėlė gaisro pavojų. Tačiau J. Čirbinskas nieko neprašė, tik svarstė, kas bus su mergaitėmis, kai jis jau nebegalės jomis pasirūpinti…
Gyvenimo šeimoje įgūdžių Kristina ir Aurelija sėmėsi laiką leisdamos ir savo krikštamočių šeimose.
Labdaros koncerte – ir šalyje žinomi bardai
„Nuvažiavau kartą į Čekonis, pamačiau, kaip mergaitės tris krosnis kūrena, o per kiaurus langus vis tiek visa šiluma išeina, senos grindys irgi šilumos nepriduoda, grįžau namo ir kelias dienas neapleido mintis, kad reikia kažką daryti… Pagalvojau, kad vienas iš sprendimo būdų yra surengti labdaros koncertą. Pakalbėjau su muzikantu, režisieriumi, bardu ir savo geru draugu Vytautu V. Landsbergiu, taip pat su paaugliais dirbančia psichologe, kuri dar ir dainuoja, Egle Sirvidyte, ir tikrai nusprendėme surengti labdaros koncertą. Prie mūsų vėliau prisidėjo ir aktorė, režisierė, rašytoja Birutė Mar. Ir taip labai simboliniu laiku – prieš šv. Velykas – Anykščių koplyčioje įvyko labdaros koncertas. Beje, fortepijonu skambino ir dvynių draugė, Anykščių A. Vienuolio progimnazijos mokinė Faustina Kiaušaitė“, – apie pavasarį surengtą labdaros koncertą pasakojo S. Smertjeva.
Pasiklausyti koncerto, o kartu ir prisidėti prie labdaros akcijos, susirinko pilna salė žmonių. Ne tik anykštėnai atvyko, buvo ir svečių iš sostinės, kitų Lietuvos miestų. Deja, rajono valdžiai ši akcija praslydo pro akis…
Renginio metu į aukų dėžutę buvo suaukota 1 700 eurų. Taip pat buvo atidaryta ir sąskaita banke, į kurią žmonės iš visos Lietuvos pervedė kiek daugiau nei 2 050 eurų.
Padaryta gerokai daugiau, nei buvo tikėtasi
Visą vasarą Čekonių kaime vyko remonto darbai. „Praktiškai avarinės būklės pastatas buvo prikeltas naujam gyvenimui. Pakeitėm visus langus, o jų yra 8, apšiltinom viso namo sienas. Mergaičių kambaryje buvo sutvarkytos lubos, kurios tik laimingo atsitiktinumo dėka netapo nelaimės priežastimi – mat kreivos lubos beveik rėmėsi į krosnį. Taip pat buvo naujai sumūryta krosnis, iš naujo įvesta elektros instaliacija, pakeistos grindys, nupirktas vandenį šildantis boileris. Kristinos ir Aurelijos kambaryje pastatyti nauji baldai – spinta, komoda, dviaukštė lova, net kosmetinį staliuką mergaitės turi“, – apie atliktus darbus pasakojo S. Smertjeva.
„Man, kaip moteriai, svarbu ne tik praktiškoji remonto pusė, bet ir estetinė. Džiaugiuosi, kad visai nepažįstama moteris iš Panevėžio padovanojo stilingus šviestuvus, kambarys buvo išklijuotas naujais tapetais, o naujus langus papuošė lininės užuolaidos bei romanetės.
Išsipildė ir mergaičių svajonė turėti orkaitę, dabar virtuvėje stovi ne tik nauja viryklė su orkaite, bet ir naujas šaldytuvas. Dar turiu mintį Aurelijai ir Kristinai padovanoti naujus indus“, – atliktais darbais džiaugėsi S. Smertjeva.
„Lietuvoje gyvena tikrai geri žmonės“, – S. Smertjeva
Paklausta, ar prieš labdaros koncertą ji tikėjosi, jog tiek daug bus padaryta, moteris ir šypsojosi, ir sunkiai tvardė ašaras: „Aš net apie pusę to nesvajojau. Man atrodo, jog angelai veikė per sutiktus žmones… Mano vyro Anatolijaus Smertjevo statybininkų brigada kelias dienas Čekonyse dirbo be jokio užmokesčio, tik simbolinę kainą už medžiagas sumokėjom ir santechnikui, elektrikui. Taip pat atsirado meistras, kuris be atlygio sumūrijo naują krosnį. Nė vienas jų neskaičiavo savo laiko, niekam nereikėjo apmokėti kuro išlaidų. Mane labiausiai jaudina, kad žmonės aukojo ne bet ką, ne senus, padėvėtus daiktus – viskas buvo nauja. Net naują patalynę, rankšluosčius mergaitės gavo“.
„Noriu paminėti labai gražią Anykščių muzikos mokyklos mokytojų Balio ir Irutės Meldaikių iniciatyvą. Jie jau šiaip paaukojo 200 eurų, tačiau, kai gatvėje tik sutikdavau Irutę, ji vis klausdavo, ar tikrai nieko netrūksta, nes jeigu ko reikia, jie mielai ir dar padės“, – kalbėjo S. Smertjeva.
Kadangi „Aukštaitiškas formatas“, kuriame buvo aprašyta našlaičių dvynukių istorija, pasiekė įvairius Lietuvos kampelius, prie šios gerumo akcijos prisidėjo ir visiškai svetimi žmonės.
Namų aplinka formuoja ir žmogaus asmenybę
„Man atrodo, kad per šią vasarą pasikeitė ne tik Kristinos ir Aurelijos namai, jos pasikeitė ir pačios. Vis dėlto žmogui turėti šiltus, jaukius, švarius namus yra labai svarbu. Kasdienėje aplinkoje mes patiriame visokiausių emocijų, kartais netgi labai neigiamų, tuo tarpu grįžęs namo žmogus gali atsipalaiduoti, tarsi nusimesti visą per dieną sukauptą neigiamų emocijų naštą. Kai žiūriu dvynėms į akis, net jų akys dabar atrodo kitokios – jose spindi džiaugsmas, jos pilnos pasitikėjimo savimi, orumo. Norisi tikėti, kad užsibaigs ta karma, kuri persekiojo mergaičių mamą, močiutę, tetą. Kad mergaitės šiuose namuose kurs savo šeimas, savo gyvenimus“, – kalbėjo S. Smertjeva.
Paklausta, ar jau viskas išsipildė, ko ji troško imdamasi šio projekto, S. Smertjeva prasitarė: „Dar vieną svajonę turim. Labai norėtųsi, kad atsirastų įmonė ar dar daugiau gerų žmonių, kurie padovanotų medžiagų, reikalingų naujam stogui. Paskaičiavom, kad pakeisti vos belaikančias sijas ir uždengti naują stogą kainuotų apie 4 000 eurų. Būtų labai smagu, kad kitą pavasarį pradėtumėm namui uždėdami naują stogą“.
Sąskaita, į kurią žmonės aukojo pinigus, nėra uždaryta, tad norintys ir galintys prisidėti prie naujo stogo našlaičių namui įsigijimo, tai gali bet kada padaryti.
Smulkios paramos nebūna
„Visų geradarių neišvardinsiu, dėkoju visiems, kurie prisidėjo nors ir keliais eurais. Ir tokia parama mergaitėms buvo labai svarbi. Matydama, koks didžiulis darbas jau padarytas, galiu tik pridurti, jog gerų žmonių Lietuvoje labai daug, o jeigu tie žmonės susivienija, įvyksta stebuklas. Aš tą stebuklą pamačiau savo akimis“, – visiems prisidėjusiems dėkojo S. Smertjeva.
„Taip pat esu dėkinga žurnalo „Aukštaitiškas formatas“ bei laikraščio „Anykšta“ redakcijos kolektyvui. Na, o už moralinę pagalbą esu labiausiai dėkinga savo vyrui Anatolijui Smertjevui, taip pat visiems „Anykščių vaivorykštės“ klubo nariams, ypač Kristinai Kiaušaitei, Renatai Paramanovai, Vaidai Zlatkutei. Ir, žinoma, Birutei Mar“, – vis vardijo geradarius akcijos iniciatorė S. Smertjeva. Ji sakė, kad kai kurie žmonės, ženkliai prisidėję prie našlaičių namelio remonto, pageidavo likti nežinomi.
Keliolika pavardžių žmonių, kurie prisidėjo prie šios labdaros akcijos:
Kęstas Labutis prisidėjo prie langų montavimo;
Gediminas Kumpis atliko šiltinimo darbus;
Vytautas Paršelis pasirūpino santechnikos darbais;
Gintas Nečiūnas – elektros instaliacijos darbai;
Andrius Bimba sumūrijo krosnį;
Asja Smertjeva klijavo tapetus;
Ignas Antanėlis, Dinas Mikšta ir Valerijus Medvedevas atliko statybos darbus, perklojo lubas;
Dalia Širvinskienė pasiuvo užuolaidas;
Vytautas V. Landsbergis dovanojo mergaitėms savaitės trukmės poilsį kūrybinėje stovykloje.
Įsigyti baldus padėjo UAB “Unity Technologies LT” direktorius Vilmantas Balasevičius, Ieva Knipaitė, Česlovas Steigvila, Deimantė Pempytė, Rasa Pempienė.
Banko sąskaita norintiems prisidėti prie dvynių našlaičių namelio stogo remonto:
LT 88 7300 0101 5132 6038
(Swedbank)
Susisiekime tel. (8-652) 51318
(Sveta Smertjeva)
