Kovo 11-ąją minėjome Lietuvos Nepriklausomybės trisdešimtmetį. ,,Anykšta“ pašnekovų klausė, kaip jie jautėsi prieš trisdešimt metų, ką tada galvojo apie būsimą gyvenimą Nepriklausomoje Lietuvoje. Labai dažnai girdime posakius, jog ,,ne už tokią Lietuvą kovojome“, ,,ne to tikėjomės“. Dažnai Laisvė ir Nepriklausomybė susiejama su pragyvenimo lygiu, asmeninėmis finansinėmis galimybėmis. Anykštėnų klausėme, ar 1990-ųjų pavasarį jie apskritai kėlė finansinius klausimus.
Alvydas GERVINSKAS, buvęs komjaunimo sekretorius, buvęs Anykščių rajono meras:
,,Buvau euforijoje, kaip ir didžioji dalis Lietuvos gyventojų. Komjaunimo jau 1989-aisiais nebebuvo, buvo Lietuvos jaunimo forumas. Piniginiai niuansai su senąja sistema manęs nebesiejo. Kita vertus, ,,komjaunuoliška“ veikla buvo akivaizdžiai beprasmiška, ir tą beprasmybę jautėme dar iki Sąjūdžio. Kaip gyvensiu ar iš ko gyvensiu – nekilo klausimas. Matėsi, kad kuo toliau, tuo labiau didėja galimybės žmonėms patiems savimi pasirūpinti. Buvau užtikrintas, jeigu bus leidžiama pačiam savimi pasirūpinti – aš sugebėsiu tai padaryti. 1992-aisiais įsteigiau pirmąsias savo parduotuves. Ar gerai jaučiausi? Labai gerai. Ir ne tiek dėl pinigų, kiek dėl žinojimo, kad viskas yra tavo rankose.“
