Lapkričio 22-25 d. šių metų Lietuvos kultūros sostinėje Anykščiuose įvyks jau ketvirtus metus iš eilės rengiama pripažintos europinės dokumentikos kino fiesta EDOX. Festivalio programoje – Amsterdamo kino festivalio (IDFA) filmai-laureatai iš šalių skiriančių Anykščius nuo 2012-ųjų metų Europos kultūros sostinės – Portugalijos miesto Guimaraes.
Pagrindinis šiemetinio dokumentinių filmų festivalio EDOX tikslas – „kūrybinio kelio“ tiesimas tarp dviejų kultūros centrų, kuriuos EDOX fiestos metu sujungs ryškiausi kino pavyzdžiai iš šešių Europos šalių: Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Portugalijos ir Lietuvos. Visi šias šalis reprezentuojantys filmai yra pelnę 25-erių metų jubiliejų švenčiančio Amsterdamo festivalio (IDFA), vieno iš didžiausių ir prestižiškiausių dokumentinių filmų festivalių pasaulyje, pagrindinius prizus.
Pristatome EDOX fiestos metu rodysiamus IDFA filmus-laureatus ir klausiame jų kūrėjų kuo yra reikšmingas IDFA apdovanojimas bei kodėl šiuos filmus yra svarbu parodyti Anykščiuose?
„Pamiršti tėtį“
(2008 m., rež. Rick Minnich ir Matt Sweetwood)
Intriguojantis ir išskirtinai asmeniškas filmas apie vieno iš filmo režisierių – Rick’o Minnich’o – ketinimą išsiaiškinti keistas savo tėvo atminties praradimo aplinkybes ir užfiksuoti jo „naująjį” gyvenimą. Kaip ir kodėl artimiausias žmogus staiga tampa visiškai svetimu, kas pasikeičia, kai tavęs nebeprisimena, ar jam iš ties amnezija, ar jis tik apsimetinėja?
2008-aisiais Amsterdamo kino festivalyje (IDFA) filmas buvo apdovanotas specialiuoju žiuri prizu.
Rick Minnich ir Matt Sweetwood: „Specialusis žiuri prizas IDFA festivalyje tiek mums, tiek filmui atvėrė daugybę galimybių. Po apdovanojimo įteikimo buvome pakviesti į įvairias pasaulio šalis ne tik rodyti filmą tarptautiniuose kino festivaliuose, bet ir skaityti paskaitas jo tematika. „Pamiršti tėtį” buvo parodytas daugiau nei dešimtyje šalių per televiziją, o dėl išskirtinės IDFA reputacijos šią istoriją rimtai priėmė ir tarptautinė dokumentinio kino bendruomenė. Tarp visų anksčiau pelnytų prizų IDFA apdovanojimas buvo pats reikšmingiausias.“
Rick: „Be galo džiaugiuosi galimybe parodyti man asmeniškai labai svarbią istoriją EDOX festivalyje Anykščiuose dėl to, jog daugiausia malonių prisiminimų esu atsivežęs ne iš kur kitur, kaip tik iš filmo peržiūrų mažuose, jaukiuose kino festivaliuose įvairiuose pasaulio miestuose. Tokio pobūdžio kino renginiuose galima artimiau susipažinti su filmų kūrėjais, pabendrauti su žiūrovais ir festivalio organizatoriais. To tikiuosi ir šį kartą“.
Matt: Niekada nesu lankęsis Lietuvoje, todėl su nekantrumu laukiu šio vizito ir susitikimo su kino mylėtojais iš Anykščių. Filmo peržiūra padės man susipažinti ir suprasti tiek pačią šalį, tiek Lietuvos kino žiūrovus – būtent dėl šios priežasties aš ir myliu kino meną. Jis suteikia galimybę atskleisti dalį savęs taip, kaip negali atskleisti jokia kita meno forma. Filmo rodymas užsienio kino festivaliuose ir galimybė juose dalyvauti – tai šansas nutiesti kelią tarp skirtingų žmonių ir kultūrų, būdas reprezentuoti savo kūrybą ir šalį, iš kurios esi kilęs.
Seansas: lapkričio 23 d., 16 val. Dalyvaus filmo režisierius Rick Minnich.
„Kirpėjai“
(2001 m., rež. Mervi Junkkonen)
Chose priklauso maža kirpyklėlė sename Portugalijos miesto Porto kvartale.
Jau kurį laiką kartu su Chose dirba kirpėjas Armandas, tačiau, visai kaip aliejus ir vanduo, dviejų vyrų charakteriai niekaip nesutampa.
2002 m. Amsterdamo kino festivalyje (IDFA) filmas pripažintas geriausiu debiutiniu dokumentiniu filmu.
Mervi Junkkonen: „Filmas „Kirpėjai“ buvo mano debiutinis darbas. Amsterdamo kino festivalyje ne tik įvyko jo tarptautinė premjera, bet ir buvo gautas pirmasis bei kol kas žymiausias jo prizas – apdovanojimas už geriausią debiutą. Šis įvertinimas suteikė filmui galimybę keliauti po įvairiausius pasaulio kino festivalius, laimėti kitus tarptautinius apdovanojimus. Man, kaip pradedančiajai režisierei, tai buvo puikus paskatinimas tobulėti ir kurti toliau.
„Kirpėjų“ jau daugelį metų nerodė joks kino festivalis ir man buvo labai malonu sužinoti, jog filmas buvo atrinktas dalyvauti EDOX dokumentinio kino fiestoje. Tai – jo lietuviška premjera. Tikiuosi, kad ši istorija pasirodys įdomi anykštėnams, o ypač – kad sudomins šio miesto kirpėjus!“.
Seansas: lapkričio 24 d., 16.15 val.
„Džembė meistras“
(1991 m., rež. Laurent Chevalier)
Filmas pasakoja apie vieną talentingiausių afrikietiškų būgnų, vadinamų djembe, meistrų Mamady Keita ir jo kelionę į tėvynę Gvinėją, kurioje herojus išmoko šio amato. Istorijoje puikiai atsiskleidžia su niekuo nesulyginama herojaus meilė muzikai, kūrybai ir savojo krašto žmonėms.
1991m. Amsterdamo festivalyje (IDFA) filmas buvo apdovanotas kaip žiūrovų favoritas.
Laurent Chevalier: „Filmas pelnė IDFA apdovanojimą jau po daugybės kitų tarptautinių prizų, gautų Europoje ir už jos ribų. Gavus pripažinimą viename didžiausių pasaulio dokumentikos festivalių – IDFA, filmas iškeliavo į Ameriką ir buvo rodomas Niujorke esančiame kino teatre. Vieno seanso metu šį filmą pamatė ypatingas žiūrovas – pasaulinio garso režisierius Martin Scorcese. Praėjus keletui metų Scorsese panoro iš manęs nusipirkti filmo „Džembė meistras“dalį savo naujajam kūriniui „Niujorko gaujos“. Šis pavyzdys įrodo, jog kartais dokumentiniai filmai gali būti daug vertingesni už pačias pelningiausias vaidybines istorijas“.
Seansas: lapkričio 24 d. 17.45 val. Po seanso – nemokamos kūrybinės grojimo djembe dirbtuvės su DRUM FEVER.
“Ponas Behrmanas – gyvenimas, svajonės ir mirtis”
(1996, rež. Andreas Voigt)
Senelių namų koridoriais klaidžiojantis ponas Džosefas Berhmanas pasakoja spalvingą savo gyvenimo istoriją. Jis – Latvijos žydas. Jaunystėje mokėsi Kembridže, tačiau, 1939 m. grįžęs vasaros atostogoms namo į Vokietiją, yra priverstas nutraukti mokslus dėl prasidėjusio karo. 1941 m. vokiečiai visą herojaus šeimą ištremia į getą – Džosefui tenka dirbti Gestapui valant batus ir mašinas. Pasibaigus karui Džosefas įsidarbina Amerikos slaptosiose tarnybose, o po poros dešimtmečių grįžta į Angliją ir pradeda naują gyvenimą kaip aktorius. „Konsentracijos stovykla man buvo geriausia dramos mokykla“, – su kartėliu lūpose tvirtina ponas Berhmanas. Vis tik, nepaisant daugybės svajonių ir lūkesčių, nuotykingas gyvenimas ilgainiui lieka užnugary, dabartis tampa slogi, o istorijos pasakotojas – ligotas ir vienišas.
1995 m. rugsėjo 3 d., praėjus keturioms savaitėms po filmavimų, ponas Džosefas Berhmanas atgula amžino poilsio.
1996 m. Amsterdamo festivalyje (IDFA) filmas apdovanotas „Sidabriniu vilku“.
Seansas: lapkričio 24 d., 16.30 val. Dalyvaus filmo režisierius Andreas Voigt.
„Mano močiutės namas“
(2005 m., rež. Adan Aliaga)
Istorija pasakoja apie mergaitės maištą prieš močiutės konservatorišką požiūrį ir religingą gyvenimą. Režisierius vaizduoja iš pirmo žvilgsnio neįveikiamų skirtumų natūralumą tarp margaitės ir močiutės pasaulių.
2005 m. IDFA festivalyje apdovanotas kaip geriausias ilgametražis dokumentinis filmas.
Seansas: lapkričio 24 d., 20.30 val.
„Prieš parskrendant į Žemę“
(2005 m., rež. Arūnas Matelis)
Jautrus ir subtilus pasakojimas apie sunkiai sergančius vaikus ir jų didžiulį troškimą pasveikti. Filmas yra pelnęs per 20 tarptautinių kino festivalių prizų, o 2005 m. Amsterdame buvo apdovanotas „Sidabriniu vilku“.
Seansas bus skirtas labdarai ir vyks lapkričio 25 d., 13.15 val.
„Fotografas“
(1998 m., rež. Dariusz Jablonski)
Istorija susideda iš 400 spalvotų skaidrių, padarytų Lodzės gete nacio Volterio Geneveino iniciatyva. Skaidrės atskleidžia visai kitokią, nuo oficialių nacių dokumentų ženkliai besiskiriančią, geto istoriją. Filme girdime vaiduoklišką holokaustą išgyvenusio dr. Arnoldo Mostowicz balsą.
1998 m. IDFA festivalyje apdovanotas kaip geriausias ilgametražis dokumentinis filmas.
Seansas: lapkričio 25 d., 14.15 val.
Festivalį organizuoja kino studija „Nominum“. Festivalį remia: Kultūros rėmimo fondas, Anykščių miesto savivaldybė, Vokietijos ambasada. Informaciniai partneriai: „Anykšta“, nacionalinis dienraštis „Lietuvos žinios“ ir portalas lzinios.lt .
