Balandis. Saulė pakyla vis aukščiau, trumpėja naktys, šyla oras, o balandžio 2-oji netgi atnešė vasarišką kaitrą ir griaustinį su vasariška liūtimi. Gamta vis labiau atgyja. Parskrido ir peržiemoję paukščiai.
Anot A. Baranausko, „klegena, gagena, juokias, vaitoja ir saviškai gieda…“, patinėliai čiulbėdami peršasi, kelia vestuves, suka lizdus. Iš slėptuvių išlindo žalčiai, į vandens telkinius poruotis traukia varlės ir rupūžės. Pušynuose dygsta pirmieji bobausiai. Vis drąsiau žaliuoja žolė.
Įvairiaspalvis žibučių, plukių, plaučių, rūtenių, blužnučių kilimas nukloja mišriuosius ir lapuočių miškus. Virš žiedų jau plevena ir pirmieji drugiai: aušrelės, citrinukai, dilgėlinukai, spungės.
Kol šviesu, kol sulapoję medžiai dar neužgožia saulės, skuba žydėti daugelis vabzdžių apdulkinamų miško augalų: siauralapės ir tamsiažiedės plautės, žibuoklės, geltonžiedės ir baltažiedės plukės, paprastieji, tarpiniai bei tuščiaviduriai rūteniai, vištapienės, pavasariniai švitriešiai, pražangialapės blužnutės, į raudonąją knygą įrašytos trilapės blignos, netgi parazitinės gegužinės žvynašaknės, vogdamos syvus iš lazdynų šaknų, skuba skleisti žiedus, kad juos pamatytų bitės, kamanės ar kiti vabzdžiai, perneštų žiedadulkes, kad spėtų užmegzti ir subrandinti vaisius. Visi šie augalai vadinami efemeroidais (graikiškai „Ephemeros“ – „vienai dienai“). Tai daugiamečiai trumpos vegetacijos augalai, per 2-3 mėnesius sugebantys sukrauti žiedus ir subrandinti sėklas.
Vieni jų (rūteniai, plukės, vištapienės, tulpės, narcizai, hiacintai ir t.t.) išbarstę sėklas dingsta po žeme pasislėpusiuose stiebagumbiuose ar svogūnuose, kiti (žibutės) žaliuoja ištisą vasarą, o dar kiti, kaip šalpusniai, šaukščiai pirma iš po žemių iškiša žiedynus, o tik po to sulapoja.
Dar kita grupė augalų, taip pat jau žydinčių, tiesa, daug kuklesniais žiedeliais, vadinami efemerais. Tai vienmečiai, dažnai labai smulkūs augaliukai, kurių gyvenimo ciklas gali užsibaigti per keletą savaičių. Tai ankstyvės, vaireniai, žliūgės, triskiltės uolaskėlės, gauruotosios kartenės, mažosios strugenos, įvairios veronikų rūšys.
Gėlynuose, juolab Traupio botanikos sode, prasideda masinis iš kalnų, dykumų, stepių ir pusdykumių kilusių efemeroidų žydėjimas. Iš pirmųjų snieguolių žiedų estafetę perima krokai, svogūniniai vilkdalgiai, sniegžydrės, puškinijos, pavasarinės leukonijos, rūteniai, žydrės, vėliau – įvairiausios margutės, aronai, scylės, paukštpienės, merenderos. Žiedus išskleidė ir ankstyviausios kaufmano tulpės („Jahann Strauss“), narcizai „February Gold“ bei erikų krūmokšniai.
