Sekmadienio rytais televizijos rodo laidas vaikučiams, bobutėms ir medžiotojams, todėl iš neturėjimo ką rinktis pažiūrėjau Ūkio ministerijos projektą, skirtą Europos Sąjungos paramos viešinimui. Ir štai ką gero pamačiau per TV. Rudenėjančiu Šventosios upės pakraščiu net suplukęs nuo šnekėjimo prieš kamerą ėjo Ukmergės rajono meras ir pasakojo apie darbus, kuriuos Ukmergės valdžia nuveikė žmonių labui ir tėvynės gerovei. Kad Ukmergėje būtų gera gyventi ir dirbti, pasak mero, už Europos Sąjungos milijonus buvo sutvarkytas Šventosios upės krantas (gaila, nenugirdau kuris – kairysis ar dešinysis, o tai, matyt, yra esminis dalykas). Palei Šventąją kiek akis užmato kamera rodė besidriekiančius pėsčiųjų ir dviračių takus, tuščias vaikų žaidimų aikšteles, paplūdimius, naujus suolelius, trinkelėms išgrįstas aikšteles ir net įrengtą vandens kolonėlę išroškusiam atsigaivinti. Tokią gražią ir stebėtinai panašią į mūsiškę Anykščių teismo kieme, kurios kranelį nuolat nudaužo besiparkuojantys automobiliai.
Sustojęs prie kolonėlės, Ukmergės meras atsigėrė vandens, atsikvėpė ir visai šaliai pranešė – Ukmergės rajono vadovų galvose jau subrendo naujas sumanymas. Ukmergiškiai artimiausiu metu įgyvendins dar vieną milijoninį projektą – sutvarkys antrąjį Šventosios krantą.
Merui besidalinant šviesios ukmergiškių ateities planais, humoro nestokojantis operatorius stambiu planu parodė šalia trinkelėmis grįstos aikštelės su vandens kolonėle ir itališko stiliaus suoleliais stūksantį apleistą, apgriuvusį namą. Tačiau žurnalistės paklaustas, ką Ukmergės valdžia darys su šituo vaiduokliu, meras nesidavė išmušamas iš vėžių – tai esą privatus turtas, o Ukmergės valdžia verslui kurtis yra sudariusi ypač plankias sąlygas…
Kur aš tai jau girdėjau? Ar ne taip kalbėjo ir Anykščių valdžia, kai buvo viešinamas Anykščių Šventosios upės arba vadinamojo Kairiojo Šventosios kranto, kuris paupiu driekiasi net keturis kilometrus, projektas?
Tik, regis, Anykščių rajono vadovai tada pasakojo, kad toks projektas yra unikalus, išskirtinis, niekur nematytas ir neregėtas, todėl pasivaikščioti pašventupiu dabar suplūs turistai iš visos Lietuvos, ką ten Lietuvos – iš Europos, iš kitų žemynų, o NASA programoms pažengus – ir iš kitų galaktikų. Tai atgaivins mūsų merdintį miestelį, pritrauks investicijas, prikurs naujų darbo vietų, Anykščiuose ims kurtis jaunos šeimos, gimdys čia vaikus, taigi steigsis darželiai, mokyklos, fabrikai ir gamyklos, nauji „mercedesai“ netilps gatvėse, todėl bus įrengiamos požeminės aikštelės, o jei rajoną valdys dabartinė sėkminga koalicija – po kadencijos kitos bus Anykščiuose, kaip milijoniniame mieste dera – ir… aerodromas. Tiesa, vienu reisu į Maljorką pailsėti nuo turistų triukšmo. Juk toks nepakartojamas unikalumas… O čia ups… panašus takas Ukmergėje. Ir tarsi to būtų negana – Ukmergėje tuoj bus sukultūrinti abu Šventosios krantai, o tai gražių vaizdų išrokusiam turistui yra dvigubai patraukliau.
Gero daikto – televizoriaus – paskatinta, kaimyniniuose rajonuose atradau ir daugiau unikalių projektų – Siamo dvynių. Molėtuose, pavyzdžiui, miesto centre telkšo ežeras Pastovis, virš kurio įrengtas apžvalgos ratas, labai panašus į apžvalgos ratą, prieš porą metų pastatytą Zarasuose. Tik Molėtų ratas mažesnis. Tarsi koks maketas. Tačiau ir Zaraso ežeras bent dešimt kartų didesnis už Pastovį. Abu projektai finansuoti ES lėšomis, be abejo, pristatomi kaip labai vertingi ir unikalūs…
Kupiškyje palei marias taip pat nutiesti pėsčiųjų takai, o lieptu arba valtimis siūloma persikelti į salą, kuri prieš porą dešimtmečių apsodinta įvairiausiais sumedėjusiais augalais, todėl parkas vertingas ir kaip dendrariumas. Saloje pilna suolelių, pavėsinių, maudyklų, įrengtas elingas, puikios patalpos kavinei ar informacijos centrui, tik, bėda, kad tuščios. Kiek kartų prie Kupiškio marių buvau, tiek kartų be kelių žvejų ir pasimaudyti atėjusių vietinių nieko nesutikau… Beje, ir šis projektas finansuotas projektinėmis lėšomis…
Neatgaivina išpuoselėta turizmo ir poilsio zonų infrastruktūra regionų, kad ir kiek milijonų eurų ten būtų įbetonuota ir pakabinta.
Reguliariai lankausi Europos Sąjungos Regionų komiteto organizuojamuose renginiuose. Prieš porą metų buvau konferencijoje Venecijoje, pavasarį – Atėnuose, šį rudenį – Briuselyje.
Puikiai organizuotose konferencijose žurnalistams išdalinama daugybė informacinės medžiagos. Aiškios, susistemintos, o politikų kalbų santraukas gali parsisiųsti internetu. Viskas taip kokybiška ir sklandu, taip skiriasi nuo mūsų savivaldybės komunikacijos skyriaus pelkių, kad šių konferencijų raktinės tezės skamba dar labiau disonuojančiai.
Spalio konferencijoje Briuselyje stebėdamasi konspektavau, regis, visiškai akivaizdžias tiesas, kurias skelbė aukščiausi Europos politikai. Iš Europos Parlamento tribūnų teigiama, kad Europos piliečiams reikia rezultatų, kad Europos Sąjunga išvarginta krizės, nors, kaip konferencijoje sakė Europos komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso, ir atsilaikė prieš prognozes, kad subyrės. Politikai kalbėjo, jog supranta, kad dabar – pokyčių epocha ir nuvilti piliečius rizikinga. Jie viešai teigia, kad Europa išsiilgusi tokio veiklos plano, kuris skatintų ekonomikos atsigavimą, nes po šios, daugiau kaip šešis metus trunkančios krizės, tik Vokietijos ekonomikos augimas pasiekė 2008 metų lygį, o skirtumai tarp regionų vis didėja. Beje, daugėja ir neapmokėtų sąskaitų, kurių pradelstas terminas viršija 60 dienų. Kalbėta, kad po Europos Sąjungos šalių narių buhalterijas klaidžioja tokių sąskaitų už 23 milijardus eurų…
Užsirašinėjau ir kaip naujieną mintį, kad išlaidos turi būti kokybiškos (taip panašu į TSKP šūkį „Ekonomika turi būti ekonomiška“), o investuoti reikia į tuos regionus, kur yra… žmonių.
