Ekranuose – dokumentinis filmas apie Vaižgantą

Gruodžio 7-ąją Vilniaus kinoteatre „Multikino“ įvyko Viešosios įstaigos „Ketvirta versija“ sukurto dokumentinio filmo „Tumo kodeksas“ premjera. Gruodžio 7-ąją ir 9-ąją filmas buvo rodomas ir Panevėžio kino centre „Garsas“.
Netrukus šis filmas apie vieną ryškiausių XX amžiaus I pusės asmenybių, lietuvių literatūros klasiką, visuomenės veikėją kanauninką Juozą Tumą-Vaižgantą (1869-1933) bus rodomas ir kitų Lietuvos miestų kino teatruose.

 Scenarijų filmui sukūrė gerai televizijos žiūrovams pažįstama žurnalistė Liudvika Pociūnienė.
 Pirmieji kūrybiniai bandymai atlikti ir pirmieji epizodai buvo nufilmuoti 2016 metais įvairiose šalies vietovėse, tarp jų ir Vaižganto gimtajame Malaišių kaime (Anykščių rajono Svėdasų seniūnija). Pagrindinis dokumentinio filmo su vaidybiniais elementais „Tumo kodeksas“ kūrimo procesas vyko šiais metais. 2018-ųjų vasarą kai kurie filmo siužetai kurti rašytojo Tėviškėje–Malaišiuose.
Filmo sumanytojai pasirinko tikrai dėkingą temą ir pačiu laiku. Juk Lietuvos Respublikos Seimas artėjančius 2019-uosius metus paskelbė Vaižganto metais, tų metų rudenį minėsime ir šio genialaus Kūrėjo 150-ąsias gimimo metines. O pats Juozas Tumas-Vaižgantas – ne eilinė asmenybė. Nuo pat jaunystės dienų įsijungė į kovą už lietuvybę, nepriklausomą Lietuvą, lietuviškos spaudos draudimo laikais įsijungė į knygnešystę, draudžiamos spaudos platinimą. Pasirinkęs kunigo kelią, tapo vienuoliu, priklausė pranciškonų ordino tretininkų atšakai, pasiaukojamai atliko krikščionišką darbą daugelyje Lietuvos bažnyčių. Pelnė kanauninko titulą.  Lygiagrečiai darbavosi ir kūrybos baruose: bendradarbiavo to meto spaudoje, redagavo keletą  leidinių, pasireiškė kaip publicistas, pasižymėjo ir grožinėje literatūroje, tapo visų pripažintu klasiku. Prireikus, pasinėrė į literatūros mokslininko veiklą, dėstė universitete, jam buvo suteiktas garbės mokslų daktaro vardas. O kokių tiktai visuomeninių organizacijų, judėjimų veikloje Vaižgantas nedalyvavo! Savo kunkuliuojančia energija, optimizmu jis tiesiog užkrėsdavo kitus. Be jokio pavydo jis džiaugėsi kiekvieno autoriaus išleista nauja knyga, kiekvieno kūrėjo laimėjimu, tad neatsitiktinai buvo vadinamas „deimančiukų ieškotoju“. Pasak literatūrologės, kritikės, eseistės profesorės Vandos Zaborskaitės (1922-2010), „Vaižgantas buvo teisingas, tiesus, dosnus, altruistiškas, nesigviešiantis turtų, nesitaikstantis prie visuomenės konvencijų, tolerantiškas bet kokių pasaulėžiūrų ar politinių įsitikinimų žmonėms, atlaidus žmogiškosioms silpnybėms ir reiklus sau, demokratiškas iš esmės – nuo buities iki viešojo gyvenimo…“
Tautos švietėjo ir šviesulio Juozo Tumo-Vaižganto asmenybės bruožai, jo atjauta, dėmesys ir pagarba kitam žmogui, teisingumas, sąžiningumas, kuklumas, paprastumas, atvirumas, dorovės savybės, aukšta moralė, tolerantiškumas kitaip mąstantiems, patriotiškumo, pasididžiavimo Tėvyne Lietuva jausmai ir kitos  žmogiškosios vertybės – tai tikrų tikriausias „Tumo kodeksas“, kurio galėtų ir dabar prisilaikyti kiekvienas lietuvis… Būtent atskleisti Juozo Tumo-Vaižganto savybes, parodyti jo atliktus didžius darbus gimtojoje žemėje ir siekė filmo kūrėjai.
Pagrindinį – rašytojo, visuomenininko, kunigo Juozo Tumo-Vaižganto – vaidmenį sukūrė valstybinio Vilniaus mažojo teatro aktorius, daugelio įsimintinų vaidmenų teatre, kine ir televizijoje sukūręs, „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimą pelnęs Ramūnas Cicėnas. Ne mažiau garsūs, žinomi ir kitų vaidmenų atlikėjai. Antai, Vaižganto brolį Joną Tumą suvaidino Oskaro Koršunovo teatro aktorius, „Auksinio scenos kryžiaus“ ir „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų laureatas Darius Gumauskas. Diplomato, rašytojo, 1918 metų vasario 16-osios Akto signataro, gero Vaižganto bičiulio Petro Klimo vaidmenį filme atliko Lietuvos nacionalinio dramos ir „Meno forto“ teatrų, taip pat kino ir televizijos aktorius Rolandas Kazlas. Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė „Sidabrinės gervės“ ir „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė Miglė Polikevičiūtė filme įkūnijo Vaižganto sesers Severijos Tumaitės-Mėginienės dukrą Bronę Klimienę, valstybinio jaunimo ir „Domino“ teatrų aktorius „Sidabrinės gervės“ laureatas Aleksas Kazanavičius suvaidino poetą Juozapą Albiną Herbačiauską.
Filmą „Tumo kodeksas“ režisavo Eimantas Belickas, filmavo operatorius Narvydas Naujalis, muziką kūrė kompozitorius Gabrielius Zapolskis, scenografė – Dalia Dūdėnaitė, kostiumų dailininkė – Rasa Taujanskienė, prodiuserė – Teresa Rožanovska. Filmo sukūrimą finansavo Lietuvos kino centras. Kuriant šį filmą buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos mokesčių paskata filmų gamybai.