Ekspedicija, skirta pažinti Mindaugo laikų augalus, Liepos 6-osios „Žygis Mindaugo keliu“ – tai projekto „Latavos kultūrinis kelias“, kurį organizuoja V. Strolios ir jo žmonos Rūtos įkurta VšĮ „Laiko skrynia“, dalis.
Liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną, vyks „Žygis Mindaugo keliu“, kuris prasidės Troškūnų geležinkelio stotyje, o baigsis ant Palatavio piliakalnio. Žygį organizuoja VšĮ „Laiko skrynia“, kuriai vadovauja mecenatas, Anykščių garbės ambasadorius Ukrainoje Virginijus Strolia. Tai projekto „Latavos kultūrinis kelias“ dalis.
Lauks puota
Aštuoniolikos kilometrų „Žygis Mindaugo keliu“ prasidės Troškūnų geležinkelio stotyje, tęsis Latavos kultūros keliu link Palatavio piliakalnio, kur ir baigsis.
„Labai džiugu, kad Troškūnų K. Inčiūros gimnazijos mokiniai, kuriuos paruoš mokytoja Meilė Giraitienė, taps jaunaisiais gidais, – pasakojo V. Strolia. – Gidai žygeivių lauks trijose stotelėse. Pirmoji – šalia geležinkelio stoties, ten, kur yra Mykolo Karkos gimtinė. M. Karka yra žymi asmenybė, vargonininkas, kompozitorius, Panevėžio muzikinio teatro įkūrėjas. Ten, Karkų gimtinėje, yra išlikęs tų laikų sodybos šulinys. Latavėnai – antroji stotelė, čia kitas gidas kalbės apie Latavėnus ir vyskupą Paulių Antaną Baltakį, jo gimtinę. Trečiasis jaunasis gidas Kiaušagalio kaime pasakos apie savanorius šaulius, kurie žuvo gindami Troškūnus.“
Pasiklausę jaunųjų gidų pasakojimų, žygeiviai rinksis prie Palatavio piliakalnio: čia lauks medžiotojų suruošta Mindaugo puota.
„Mindaugo laikais karališkasis stalas gaudavo maistą iš medžioklės – būtent ji buvo pragyvenimo šaltinis. Žygeivius sutiks pats karalius Mindaugas su karaliene Morta, kuriuos įkūnys Anykščių Kultūros centro istorinių šokių „Baltoji Pavana“ šokėjai, – apie būsimąją šventę pasakojo vienas pagrindinių jos organizatorių. – 20 valandą ant Palatavio piliakalnio prasidės koncertas, būtent ta proga atgims gerai žinomas Troškūnų folklorinis ansamblis „Malmaža“. Džiaugiamės, kad koncertuoti sutiko Anykščių folklorinis ansamblis „Valaukis“. Atvyks ir garsi Užpalių kanklininkė J. Navickienė.“
V. Strolia sakė, kad kraštotyrininkas, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus darbuotojas Raimondas Guobis papasakos apie Mindaugo laikų valgius, Anykščių tremtinių sąjungos pirmininkas Gintaras Vaičiūnas pristatys Karaliaus Mindaugo partizanų sritį, o istorijos mokslų daktaras Tomas Baranauskas, istoriškai pagrindęs, kad būtent Palatavio piliakalnis buvo Mindaugo karūnacijos vieta, pristatys savo darbą.
„Kviečiame ir aplinkines bendruomenes, visus, kurie negali nueiti viso kelio, atvykti į šventę. 21 valandą jungsimės prie pilietinės akcijos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ ir drauge giedosime Lietuvos himną. Tautiškos giesmės giedoti lauksime ir dviratininkų iš Ignalinos, kurie tuo metu keliaus po Anykščius. Norisi, kad Palatavys Anykščiuose būtų karališkas ir sieksime, kad šis renginys taptų kasmetinis.
Vaišės bei koncertas yra nemokami, tik entuziastams, kurie eis visą atstumą, teks susimokėti už kelionės bilietą siauruku. Lenkiame savo galvas visiems tiems, kurie sutiko renginyje pasirodyti nemokamai“, – kalbėjo V. Strolia.
Nori įdiegti meilę istorijai per augalus
„Žygis Mindaugo keliu“ – ne pirmasis ir ne vienintelis, kurį organizuoja V. Strolia. Gegužės mėnesį jis drauge su žinomu gamtininku, knygų autoriumi Selemonu Paltanavičiumi moksleiviams organizavo ekspediciją, kurioje juos supažindino su Mindaugo laikų augalais.
„Selemonas mus supažindino su ano meto augalais, nurodė, kad, pavyzdžiui, net mums dabar tokia įprasta lauko ramunė visai neaugo tais laikais, kad raktažolės, kraujažolės labai tinka žaizdoms gydyti. Be to, Selemonas papasakojo, kaip žmonės gydydavosi senovėje. Jaunimui apskritai siūloma labai daug ekskursijų, išvykų, tad šios ekspedicijos rengimas mums buvo savotiškas iššūkis, kaip surasti tokį temos aspektą, kad jauni žmonės būtų sudominti“, – sakė V. Strolia.
V. Strolia teigė tikintis, kad ši projekto dalis bus tęsiama ir toliau, nors kiekvieną kartą ekspedicijų dėl laiko stokos pats S. Paltanavičius vesti ir negalės.
„Manau, tarsimės su Selemonu, su biologijos mokytojais ir bandysime tobulinti visą koncepciją. Tuomet kviesime ir Selemoną, ir mūsų merą Sigutį Obelevičių, profesionalų botaniką, kad pamokytų vaikus, o šie irgi uždegtų žinių troškimu savo bendraamžius. Norėtųsi vaikams įdiegti meilę istorijai per augalus“, – sakė V. Strolia.
Atpažinti augalus nesudėtinga
S. Paltanavičius jau kiek anksčiau buvo atvykęs susipažinti su Latavos kelio augmenija: drauge su projekto sumanytoju V. Strolia vykdė žvalgomąją ekspediciją. Tuokart V. Strolia džiaugėsi pavykusiu idėjos įgyvendinimu ir netrukus ekspedicija buvo surengta moksleiviams.
S. Paltanavičius, turėjęs mokiniams papasakoti apie augalus, augusius prieš beveik 800 metų, supažindinti su jų vaistinėmis savybėmis, sakė, kad darbas nebuvęs sunkus: „Yra vienas labai paprastas būdas, kaip tuos augalus atpažinti: tereikia 60 metų dirbti, domėtis, ir viskas išeina savaime.“
Garsusis gamtininkas džiaugėsi projekto idėja ir teigė, kad toks susipažinimas su augalais, kai tarp jų įpinama istorija, yra puikus būdas sudominti jaunimą.
„Tai bandymas pasakyti, kad visa tai, ką mes turim, net ir patys paprasčiausi dalykai, yra labai svarbūs. Ir visa tai tiesiog ne tik reikia, bet galima pažinti be jokio ypatingo vargo, – kalbėjo ekspedicijos vadovas S. Paltanavičius ir pridūrė: – „šiuo atveju, gamtą įpinant į istorijos kontekstą, klausytojus sudominti jau paprasčiau. Ypač turint omenyje žmonių, ne valstybių istoriją. Apskritai gamta ir istorija labai glaudžiai susietos, jų praktiškai neįmanoma atskirti.“
S. Paltanavičius kalbėjo, kad jam, nors ir nelaiko savęs stipriu istoriku, per paprasčiausios vietinės gamtos istoriją pavyko pažadinti moksleivių susidomėjimą.
Paklaustas, gal Latavos kelyje teko aptikti ir retų augalų rūšių, S. Paltanavičius sakė: „Neradom, nes buvo ne toks tikslas: ne retenybių ieškojome. Tačiau nuėjus prie Latavos upelio, nors jis nebėra natūralus, drėgnose pievose ieškoti gegužraibių galima. Bet mes siekėme pažvelgti į tuos dalykus, kurie ir tuomet, ir šiandien buvo žinomi ar turėjo būti žinomi kiekvienam lietuviui.“
Žymusis Lietuvos gamtininkas, vedęs moksleiviams ekspediciją, džiaugėsi nuostabia V. Strolios idėja: „Aš pats gamtą su istorija pirmą kartą sieju, nes, kaip sakiau, nesu istorikas. Tai man labai įdomus aspektas“.
Norinčių į ekspediciją buvo daugiau nei tikėtasi
Paklaustas, ar ekspedicija pavyko, idėjos autorius V. Strolia sakė: „Ji praėjo labai šauniai. Tai buvo savotiškas testas, kuris parodytų, ar šiuolaikinio jaunimo akyse galima įžiebti smalsumo ugnelę. Galiu pasakyti, kad jaunuolių akys degė! Labai džiugu, kad susidomėjimas buvo toks didelis. Nes toks posūkis į istoriją, kai per vaistinius augalus einama į Mindaugo laikus, yra įdomus, kitoks. Nes tiesmukai bandyti pririšti prie istorijos galbūt yra sunkiau, todėl mes pabandėme jaunuolius nukreipti į domėjimąsi istorija per augalus. Nestandartinis aspektas. Labai džiaugiuosi Selemonu, kuris pasižymi išskirtiniu mąstymu, turi patirties su vaikais, – ne veltui jis yra ir vaikų rašytojas.“
Paklaustas, ar sutiktų su kalbomis, esą šiuolaikiniams vaikams ir jaunimui nebėra įdomi gamta, kad jiems svarbiausia – leisti laiką, įnikus į naująsias technologijas, palinkus prie ekranų, V. Strolia sakė: „Nesutikčiau. Bet šiuolaikinius vaikus reikia „uždegti“. Labai gerai veikia metodas, kai jie gali paliesti, pačiupinėti ir pabandyti. Reikia kito priėjimo, žinojimo, reikia modernumo. Kadangi Selemonas dirba su vaikais, jis juos jaučia, žino, kaip juos sudominti ir prie jų prieiti.“
Pasiklausyti žinomo gamtininko S. Paltanavičiaus buvo susirinkę daugiau kaip 30 moksleivių.
„Norinčių buvo labai daug, tad tarp troškūniečių moksleivių net konkursas susidarė. Nebuvo galimybės autobusiuku visų norinčių atvežti į vietą. Tad buvo atrinkti konkursų, olimpiadų dalyviai bei tie, kurie dalyvauja botanikos, kraštotyros būreliuose. Bet man džiugu, kad buvo konkurencija. Vaikai norėjo ir patį Selemoną pamatyti, gyvai pasiklausyti jo pasakojimų. Tai tikrai neeilinis šios vasaros įvykis“, – džiaugėsi projekto sumanytojas.
Žygiai – didelio projekto dalis
„Latavos kultūros kelias“ – VšĮ „Laiko skrynia“, kurio įkūrėjai yra V. Strolia su žmona Rūta, organizuojamas projektas.
Kultūros kelio pradžia – Troškūnai. „Nuo ten toliau keliaujame pro geležinkelio stotį, šalia esančią kompozitoriaus Mykolo Karkos gimtinę, Latavėnus, vyskupo Pauliaus Antano Baltakio gimtinę, Pienagalio, Kiaušagalio kaimų senąsias kapines, Lietuvos savanorių, žuvusių už Lietuvos laisvę 1920 metais, gimtinę, Karčių, Bareišių kaimų senąsias kapines, Palatavio piliakalnį, Butkiškes, Algimanto apygardos vado Šarūno žuvimo vietą, Andrioniškį ir jo bažnyčią, Niūronis su visu Arklio muziejaus kompleksu, taką palei upę link Menų inkubatoriaus ir Anykščių bažnyčią, kuri yra paskutinis kelio taškas“, – maršruto eigą vardijo V. Strolia ir teigė, kad įvykusi ekspedicija – tik viena didelio projekto dalis.
Projektą ” Latavos kultūros kelias” finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Anykščių rajono savivaldybė.
Karališkas Palatavys,karališkieji Anykščiai,nes anot mero „čia stovėjo karaliaus dvaras,čia lankėsi karaliai”…Gal vieną dieną baikit svaigti nuo mistinių karalysčių ir įsivaizduojamos puikybės.
Tai kad kuo žmogus menkesnis, tuo jam labiau girtis ir pūstis norisi. Kaip varlei prieš jautį… kol sprogs! 🙂
Labai teisinga ir uždeganti mero Obelevičiaus kalba. Kalba, kurioje emocijos eina žingsnis žingsnis su mokslu. Ne veltui Obelevičius yra mokslininkas mylintis Anykščių kraštą.