Elektros liniją gali atjungti ir bebras

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ primena, kad spustelėjus šaltukui ir užsimojus gerai padirbėti miškuose nevertėtų užmiršti elementarių saugumo taisyklių, kurios kartais gali padėti išsaugoti gyvybę ar turtą. Kertant medžius netoli aukštosios įtampos elektros perdavimo oro linijų reikia itin atidžiai įvertinti atstumą nuo medžio iki linijos. Prieš įjungdami pjūklą kai kurie miškotvarkos specialistai turėtų ir apsidairyti, ar medis nevirs į linijos pusę.

„Vienas toks medis – ir elektra gali nutrūkti tūkstančiams gyventojų. Be to, ant laidų užkibęs medis sukelia elektros iškrovą, o kibirkščiuojantys laidai gali sukelti gaisrą. Nieku gyvu negalima artintis prie užkibusio medžio, bet kokie mėginimai jį patraukti gali atimti žmogui gyvybę“, – sakė Vidmantas Grušas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Perdavimo tinklo departamento direktorius.
2016 m. elektros perdavimo tinkle linijos atsijungė 85 kartus. Jų atsijungimą sukėlė įvairiausi veiksniai, tarp jų ir stiprios audros, žaibai ar paukščiai. Neatsargus žmogaus elgesys lėmė kas aštuntą atsijungimą.
„Pernai du sykius medkirčiai neįvertino darbo aplinkos. Abu kartus medžiai augo už linijų apsaugos ribos, tačiau buvo tokie aukšti, kad virsdami pakibo ant laidų. Laimei, žmonės nenukentėjo“, – pasakojo V. Grušas. Anot jo, panašių eibių pridaro ne tik neatsargūs žmonės, bet ir žvėrys. Pernai rudenį du kartus medį ant laidų užvertė bebrai.
Linijų apsaugos zona skaičiuojama nuo kraštinių oro linijos laidų. Kuo didesnė linijos įtampa, tuo didesnė ir apsaugos zona. 110 kilovoltų linijų apsaugos zona siekia 20 metrų į abi puses nuo kraštinių laidų, 330 kV – 30 metrų į abi puses, o 400 kV – 40 metrų į abi puses.
„Planuojant kirtimo darbus miške būtina įvertinti, kur auga medžiai. Jei jie yra linijų apsaugos zonoje, būtina kreiptis į „Litgrid“ leidimo. Bet kokiu atveju jei nusimato darbai netoli oro linijos, reikia ją visuomet turėti mintyse – juk eglės ar pušys gali užaugti iki 30 metrų aukščio, todėl virsdamos į linijos pusę gali ją užkabinti“, – patarė V. Grušas.
Daugiau nei 7 000 kilometrų ilgio elektros perdavimo tinklą kasmet apžiūri „Litgrid“ inžinieriai. Jie vertina, kurie po laidais ar per arti užaugę medžiai turi būti kertami, kuriuos reikia apgenėti, o kurie dar gali augti. Gamtovaizdžio dalimi tapęs aukštos įtampos elektros perdavimo tinklas sukurtas taip, kad linijos daugiau driekiasi per laukus ir miškus, kiek toliau nuo gyvenviečių. Po laidais ir šalia jų esantis žemės plotas turi būti švarus, čia negali augti didesni nei keturių metrų aukščio medžiai ar krūmynai.