
Vakar, spalio 2 dieną, Anykščių koplyčioje atidaryta vieno dokumento paroda ,,Anno domini 1323 m. sutartis“.
Šiame dokumente, parašytame senąja vokiečių kalba ant veršiuko odos, pirmą kartą paminėta Aukštaitija.
Ypatingos vertės ir svarbos XIV a. pradžios dokumentas su antspaudais yra 1323 metais Lietuvos valdovo Gedimino ir Didžiojo kunigaikščio tarybos spalio 2 d. Vilniaus pilyje sudarytos Taikos ir prekybos sutarties su Livonijos ordinu (Livonijos vyskupais, Rygos miestu, Danijos karaliaus vietininku Šiaurės Estijoje bei jo vasalų pasiuntiniais) originalas.
Vaško antspaudais paženklintame XIV a. dokumente pirmą kartą paminėta Aukštatija: „Štai tos žemės, kuriose mes nustatėme taiką: iš mūsų pusės – Aukštaičių ir Žemaičių žemė (lant to Eusteythen unde Sameyten), Pskovas ir visi Rusinai, kurie yra mūsų valdžioje…“
Šį dokumentą Anykščiams paskolino Rigos (Latvija) archyvas.
Aptardamas 1323 m. spalio 2 d. sutartį, prof. Rimvydas Petrauskas teigė kad „Tai pirmoji tarpvalstybinė Lietuvos sutartis (tiksliau, paliaubos) su Vokiečių ordino kraštu. Pagrindiniai jos straipsniai numatė, kad visi keliai turi būti atviri kiekvienam asmeniui. Pagal Rygos teisės principus atvykstantys pirkliai atleidžiami nuo muitų ir rinkliavų. Tekste įrašyta sąvoka Ryges recht yra pirmasis vokiečių teisės paminėjimas Lietuvoje. Antspauduota sutartis buvo nusiųsta popiežiui tvirtinti. Ši sutartis buvo aktyvios Gedimino politikos rezultatas, kuri privertė Ordiną pripažinti taikių santykių su Lietuva plėtojimo galimybę. Sutartimi Gediminas siekė sumažinti politinę Lietuvos atskirtį, suvaržyti Ordino karinį aktyvumą, paskatinti ūkinę krašto raidą.“
Lietuvos Respublikos Seimui nusprendus 2023 metus minėti kaip Aukštaitijos metus kultūrologo, muziejininko, Anykščių rajono Kultūros tarybos nario Vytauto Balčiūno iniciatyva 700 šimtų metų dokumentą nuspręsta parodyti anykštėnams. Iki šiol šis dokumentas buvo mūsų šalyje buvo eksponuotas tik Vilniuje.
Parodoje ,,Anno domini 1323 m. sutartis“ taip pat galima išvysti Aukštatijos regiono herbo originalą bei Aukštaitijos regiono 19 savivaldybių herbų originalus.
Renginyje, kuris simboliškai vyko spalio 2 dieną, tai yra tą dieną, kaip ir prieš 700 metų sudaryta eksponuojama sutartis, dalyvavo muziejininkai, archyvarai iš įvairių šalies muziejų ir archyvų.
Parodos atidaryme kalbėjęs Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis pastebėjo, kad ir prieš 700 metų mūsų šalies valdovai pasižymėjo aukšta kultūra, suprato garbės žodžio vertę. Meras atkreipė dėmesį, kad Gedimino ir ordino sutartyje numatyta, kad pagrobtos prekės ir žmonės turi būti grąžinami, ginčai sprendžiami teisiniais būdais, o norint sulaužyti sutartį ir atšaukti taiką, įsipareigojama apie tai pranešti prieš du mėnesius.
Renginį moderavo parodos Anykščiuose kuratorius Tomas Tuskenis, Anykščių menų centro direktorius. Jis priminė, kad valdovo Gedimino laikais Aukštaitija buvo suvokiama kaip viena iš dviejų pagrindinių Lietuvos sudedamųjų dalių, o Aukštaitijos sąvoka viename iš Vytauto laiške paaiškinta kaip ,,žemė, kuri yra aukščiau nei Žemaičių.“
Renginyje koncertavo Anykščių kvartetas.
Paroda veiks iki lapkričio 11 dienos.














