Nei kelti nykščiai, nei rodyti pergalės ženklai paraišką pristačiusiems anykštėnams neatnešė Europos kultūros sostinės vardo.
Paaiškėjo galutinis 2022-ųjų metų Europos kultūros sostinės miestų kandidatų sąrašas.
Kultūros ministerija, apsvarsčiusi šešių Lietuvos savivaldybių: Anykščių, Jonavos, Kauno, Klaipėdos, Plungės ir Rokiškio – pateiktas paraišas nusprendė, kad Europos kultūros sostinės titulo Lietuvoje verti siekti tik Kaunas ir Klaipėda.
Anykščiai šiai utopinei svajonei iš rajono biudžeto išleidę 12 000 eurų į antrą atrankos turą nepateko.
Paraiškas vertino tarptautinė
ekspertų komisija
Kultūros ministerija praneša, kad visų šešių miestų kandidatų paraiškas vertino Europos Sąjungos institucijų – Europos Parlamento, Tarybos, Europos Komisijos ir Regionų komiteto – paskirta 10 narių ekspertų grupė: Sylvia Amann (Austrija), Cristina Farinha (Portugalija), Agnieszka Wlazel (Lenkija), Pauli Sivonen (Suomija), Ulrich Fuchs (Prancūzija), Aiva Rozenberga (Latvija), Steve Green (Jungtinė Karalystė), Jordi Pardo (Ispanija), Suzana Žilič Fišer (Slovėnija), Alain Hutchinson (Belgija).
Anykščių rajono savivaldybės paraiškos pristatyti į Kultūros ministeriją vyko mero pavaduotojas Sigutis Obelevičius, mero patarėjas Donaldas Vaičiūnas, savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai ir turizmui Audronė Pajarskienė, rajono Kultūros tarybos pirmininko pavaduotoja Jurgita Bugailiškienė, Anykščių rajono kultūros strategiją padėjusi rengti Kristina Jokubauskaitė – Veršelienė, Anykščių kultūros centro Troškūnų skyriaus renginių organizatorė Jolanta Pupkienė.
Anykštėnų palaikyti į Kultūros ministeriją taip pat atvyko buvusi Anykščių rajono savivaldybės Investicijų ir projektų valdymo skyriaus vedėja Lina Blažytė ir net pats Seinų burmistras Arkadiušas Adamas Novalskis.
Mero pavaduotojas Sigutis Obelevičius pirmadienį savo „Facebook“ profilyje džiaugėsi: „Anykščių komanda po Europos kultūros sostinės paraiškos pristatymo ES ekspertams Kultūros ministerijoje! Regis pavyko! Ryt pavakare jau žinosim įvertinimą!“. Deja. Nepavyko. Priminsime, kad 2012 metais Anykščiai buvo tapę Lietuvos kultūros sostine. Tada buvo siekiama švaros – sostinės simboliu tapo vonia, kurioje pozavo ir tuometinis rajono meras S. Obelevičius.
Tikėjo, kad idėja
yra originali…
Birželio pradžioje Anykščių rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė kultūrai ir turizmui Audronė Pajarskienė „Anykštai“ teigė, kad vien Anykščių rajono savivaldybės dalyvavimas rengiant paraišką jau yra „didelis pasiekimas ir iššūkis, nes pasiektas finalas ir paraiška pateikta”.
„Miestas – dar ne viskas. Nesvarbu teritorijos dydis ar gyventojų skaičius. Svarbu idėjos originalumas”, – paklausta, kaip savivaldybė vertina konkurentus kovoje dėl Europos kultūros sostinės vardo, prieš „Bėk bėk, žirgeli!” šventę, tarptautinei ekspertų komisijai dar nepaskelbus išankstinės atrankos rezultatų, viltingai kalbėjo A. Pajarskienė.
Kai kurie Europos kultūros sostinės vardo siekiantys miestai apie savo idėjas išplatino pranešimus visai respublikinei žiniasklaidai. Anykščių rajono savivaldybė tą daryti delsė.
„Vienu sakiniu šito nepasakysi. Idėja yra konceptuali, ji sudėliota iš kelių kertinių, pamatinių detalių. Kabinam per šitą, kabinam per šitą… Tas mūsų bendrasis pavadinimas yra „Kalbantis miestas”. Angliškai skambantis terminas yra kaip „žodžio miestas“, „pažado miestas“. Yra atsiremta ne į masinius, ne į šou renginius, ne į „superfiestas“, kurie milijonus praryja, bet tai yra nuolatinis procesas. Mūsų programos esmė yra nuo 2017 metų, jei būtume paskelbti Europos kultūros sostine, procesas reiškinių, įvykių, edukacijų, problemų sprendimų, jungčių su tarptautine bendruomene”, – bendrais bruožais apie Anykščių rajono savivaldybės paraiškos turinį pasakojo A. Pajarskienė.
Išsiaiškino, kuo Anykščiai
gali nustebinti pasaulį
Anot A. Pajarskienės, paraiška gauti Europos kultūros sostinės vardą yra labai svarbus dokumentas ne tik siekiant titulo, bet ir toliau vystant rajono kultūrinį gyvenimą.
„Čia yra tik konkursas. O mes atlikome savo didįjį iššūkį susitelkti bendruomenę ir pasirengti tokio lygio perspektyvinį planą. Viskas nesibaigia tik tuo, kad parengta paraiška. Tai perspektyvinis planas rajono kultūros vystymui, įsivardinant kryptis, savitumą, kuo mes galime būti įdomūs ne tik Lietuvai, Europai, bet ir visam pasauliui. Tai viskas pagrįsta, paremta skaičiavimais, metodikomis, tarptautine patirtimi. Čia yra padarytas didžiulis darbas”, – paraiškos dar net neįvertinus ekspertų komisijai, lyg užbėgdama už akių galimai nesėkmei, atliktu darbu iš anksto gyrėsi ir didžiavosi A.Pajarskienė.
Pinigai – ne diskusijų
objektas
Pašnekovei prabilus apie skaičiavimus, A. Pajarskienės pasiteiravome, kiek Anykščiams kainuotų įgyvendinti paraiškoje įvardintus siekius, jeigu kartais Anykščiai būtų paskelbtui 2022 metų Europos kultūros sostine.
„Pinigai yra preliminarūs. Dabar negaliu pasakyti mintinai, tuo labiau, kad ta paraiška yra išskaidyta. Įtraukta infrastruktūra, į kurią savivaldybė ir taip planuoja investuoti, pavyzdžiui, į Okuličiūtės dvarelio įveiklinimą, Dainuvos slėnio pertvarkymą, Šventosios upės kairiojo kranto kažkokie sprendimai. Čia yra pradinė paraiška ir joje mūsų netgi neprašoma nei tikslinti, nei konkretinti. Kaip tu gali pasverti idėją, ją įkainoti? Yra tik projektiniai paskaičiavimai ir nemanyčiau, kad apie tai reikėtų diskutuoti”, – apie tai, kiek kainuotų Europos kultūros sostinės vardas, gan miglotai kalbėjo A. Pajarskienė.
Socialdemokratų įžvalgos
buvo taiklios
Priminsime, kad Anykščių savivaldybė apie siekius tapti 2022-ųjų metų Europos kultūros sostine prabilo praėjusių metų rudenį.
Tuo tikslu pradėta kurti Anykščiių kultūros strategija. Ją savivaldybė už 5000 eurų patikėjo parengti rajono Kultūros tarybos pirmininko pavaduotojos Jurgitos Bugailiškienės įsteigtai UAB „Bugiris“. Į pagalbą rengiant rajono kultūros strategiją pasitelkta Utenoje gyvenanti Kristina Jokubauskaitė – Veršelienė.
Kiti du į viešųjų pirkimų apklausą pakviesti dalyviai mažai ką bendro turėjo su kultūra. Savivaldybės administracija kultūros strategiją be UAB “Bugiris’ dar siūlė rengti Anykščių verslo informaciniam centrui ir Vilniuje registruotai UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai”, kurioje konsultante dirba buvusi nesėkminga liberalų kandidatė į LR Seimą Jūratė Griciūtė.
Prigamino žydrų stiklainių
Šalia strategijos rengimo Anykščiuose startavo akcija „Kultūros Idėjų Debesys“. Tuo tikslu mėlyna spalva nuspalvinta nemažai stiklainių, kurie buvo išdalinti įvairiose Anykščių rajono įstaigose. Anykštėnai buvo kviečiami surašyti kuo, jų manymu, ypatingi Anykščiai, kuo jie gali dalintis su Europa.
Po to rajono Tarybai buvo pateiktas sprendimas, kuriuo politikai didžiąja balsų dauguma, susilaikius tik socialdemokratams, pritarė Anykščių rajono savivaldybės dalyvavimui Europos Sąjungos veiksmuose „Europos kultūros sostinė“.
Paraiškos dalyvauti Europos kultūros sostinės atrankoje rengimui iš rajono biudžeto buvo skirti 7000 eurų.
Gegužės viduryje savivaldybė inicijavo politinių partijų Anykščių skyrių pirmininkų susitikimą, kuriame pasirašytas susitarimas dėl Anykščių rajono savivaldybės dalyvavimo 2022 metų Europos Sąjungos (ES) veiksmuose „Europos kultūros sostinė“.
Tuomet susitarimas pasirašytas „skubos tvarka“, jį ignoravo vietos socialdemokratai. Šios partijos Anykščių skyriaus pirmininkas Dainius Žiogelis vėliau ne kartą „Anykštai“ pabrėžė, kad savivaldybės siekiai paversti Anykščius 2022-ųjų Europos kultūros sostine yra nerealūs.
2022-ųjų Europos kultūros
sostinė paaiškės kitais metais
Į galutinį miestų kandidatų sąrašą įtraukti miestai – Kaunas ir Klaipėda – užbaigs ir patikslins savo paraiškas, kad jos atitiktų vardo suteikimo kriterijus ir kad jose būtų atsižvelgta į išankstinės atrankos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas. Kiekvienas iš anksto atrinktas miestas atsiųs savo patikslintą paraišką Kultūros ministerijai iki nurodyto termino 2017 m. pavasarį.
Šiame etape ekspertų grupė gali nuspręsti apsilankyti į galutinį miestų kandidatų sąrašą atrinktuose miestuose, kad galėtų vietoje geriau susipažinti su kandidatais ir vietos gyventojų bei pagrindinių suinteresuotųjų šalių įsitraukimo lygiu. Po galutinės atrankos, kuri vyks 2017 m. pavasarį, ekspertų grupė susitars dėl vieno Lietuvos miesto, kuriam bus suteiktas Europos kultūros sostinės 2022 vardas.
Beje, į antrąjį turą atrinkti miestai paskelbė, kiek skirs savo biudžeto lėšų būsimam renginiui. Kaunas žada skirti 12, o Klaipėda – 15 milijonų eurų.
