Kraštiečiui, fotografui, kraštotyrininkui, tautodailininkui medžio drožėjui ir tremtiniui Broniui Tvarkūnui rugpjūčio 30 d. sukako 90 metų.
Ta proga Debeikių bibliotekoje eksponuojama fotometraštininko B. Tvarkūno archyvinių nuotraukų paroda „Nuotraukos atgaivina prisiminimus“.
Bronius Tvarkūnas gimė 1933 m. rugpjūčio 30 d. Brazgių km. 1947 baigė vieną klasę Balninkų (Molėtų r.) progimnazijoje. Mirus tėvui, toliau mokytis negalėjo ir 1947–1951 dirbo šeimos ūkyje.
1951 m. spalio 2 d. už ryšius su laisvės gynėjais kartu su artimaisiais buvo ištremtas Ulazų kaimą Novosiolovo rajone (Krasnojarsko kr., Rusija). Gyvendamas kolūkyje, prižiūrėjo avis ir karves, paskui 1952 įgijo mechanizatoriaus specialybę, dirbo traktorininku, vėliau kombainininku.
Gyvendamas tremtyje, B. Tvarkūnas nusipirko fotoaparatą „Smena“, fiksavo juostoje tremtinių vestuves, laidotuves ir kitus suėjimus, darė tremtiniams dokumentų nuotraukas. Vėliau dirbo kino mechaniku, dalyvavo koncertinėje agitbrigadoje, su kuria keliavo po Krasnojarsko kraštą.
Kai Tvarkūnai buvo pripažinti daugiavaike šeima, jie grįžo iš tremties į Lietuvą ir apsigyveno Pageležiuose (Ukmergės r.), dirbo Plačiavos durpyne. 1957 savo noru išvyko atgal į Novosiolovą (Krasnojarsko kraštas, Rusija) ir iki 1959 ten dirbo kino mechaniku. Parvykęs į Lietuvą, 1959–1964 vėl gyveno Pageležiuose ir dirbo durpyne.
Nuo 1964 iki šiol gyvena Meldučių kaime (Anykščių raj.), dirbo kolūkyje „Tarybinis artojas“, vėliau „Ateities“ kolūkyje elektromonteriu, dujininku.
Įsigijęs naujesnių fotoaparatų, sukūrė nuotraukų privatiems albumams, dokumentams, taip pat darė jas stendams, parodoms, kūrė Debeikių apylinkės vaizdo metraščius, sukaupė gausų nuotraukų archyvą.
Ilgus metus dirbdamas kolūkyje B. Tvarkūnas irgi nesiskirdavo su fotoaparatu: fiksavo statybas, ūkio darbus, meno saviveiklininkų pasirodymus, apylinkės ir kolūkių renginius, darbo pirmūnus.
Norėdamas palikti fotografijas ateinančioms kartoms, fotografas B. Tvarkūnas parengė albumą ir jį padovanojo Debeikių bibliotekai 2010 m., kuris kiekvienais metais yra pastoviai pildomas naujomis nuotraukomis.
Parengė Meldučių, Kalvelių ir Čekonių kaimų metraščius, išnykusių Ažubalių, Dembuvkos, Marimpolio kaimų istorijas. Tremties išgyvenimus bei savo šeimos istoriją aprašė savilaidos knygoje „Į Sibiro tremtį“, 1951–1958 (2006).
Nuo 1988 m. B. Tvarkūnas yra tautodailininkas medžio drožėjas, kryžių meistras, sukūrė keliolika monumentalių kryžių, dešimtis kryželių ir bareljefų. Pirmasis jo išskobtas kryžius buvo pastatytas ant statybininko Ivano Botlingio kapo Debeikių (Anykščių r.) kapinėse (1988 m.), vėliau – ant literatės Janinos Cibienės kapo Peslių kapinėse.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, pradėjo drožti kryžius, skirtus partizanų mūšių bei žūčių vietoms pažymėti. Talentingas kryždirbys sukūrė per 30 kryžių. Jo rankų darbo kryžiai stovi Rudžių, Trakinių, Adomynės, Ivonių, Jackagalių, Sindrių ir kituose kaimuose. Debeikių, Burbiškio bažnyčių šventoriuose, altorėliai – Čekonių, Papšių koplyčiose, Svėdasų senelių namuose.
Paskutiniai Broniaus darbai – savo rankomis išdrožė ir sukonstravo Anykščių rajono bažnyčių maketus. Tai Debeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, Kurklių Šv. Jurgio bažnyčia ir kitos.
Debeikiečių bendrijos Garbės narys (2011). Aktyviai dalyvauja Anykščių rajono politinių kalinių ir tremtinių organizacijos veikloje. Jis apdovanotas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“ (2018). Lietuvos Respublikos 100-mečio proga apdovanotas Anykščių rajono savivaldybės „Šimtmečio anykštėno“ atminimo ženklu (2018). Už aktyvią veiklą apdovanotas Lietuvos kino mėgėjų draugijos diplomu (1975).
Dėkojame Broniui Tvarkūnui už ilgametį bendradarbiavimą, aktyvią kultūrinę ir kraštotyrinę veiklą, puikų foto nuotraukų archyvą, nuveiktus darbus ir buvimą kartu.
Linkime stiprios sveikatos ir sėkmės.
Kas domisi Debeikių krašto istorija, maloniai kviečiame aplankyti archyvinių nuotraukų parodą, kuri veiks iki spalio 21 d.
Redakcija, gi galėjot ir šio įdomaus žmogaus fotografiją ,autoportretą išspausdint. ar ir toliau spausdinsit tik nekaip pagarsėjusių merų nuotraukas?