Banko ekonomistas Gitanas Nausėda pasisakė šiuo metu aktualiais klausimais, vienas jų –progresiniai mokesčiai, kuriems jis nepritaria.
„Kai kalbama apie progresinius mokesčius, mėginama pasakyti, kad bus surenkamos lėšos iš tų, kurie turi daug, tuo metu pradedama kalbėti, kad didesnis mokesčių tarifas įsigalėtų jau tiems, kurie uždirba šiek tiek daugiau nei 1 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Jeigu žmogus gyvena Vilniuje ir daugiau turi išleisti gyvenimui, o šią sumą pagaliau uždirba ne dėl to, kad dirba labiau prestižinį darbą, o paprasčiausiai dirba viršvalandžius, iš savęs daugiau reikalauja ar 1,5 krūvio, man atrodo nesuvokiama ir nesuprantama, kodėl jis turi mokėti daugiau?“, – sakė G. Nausėda.
Jo teigimu, jei taip būtų galima prisidėti prie gyvenančių blogiau gerbūvio, apie tokį pasiūlymą būtų galima kalbėti, tačiau tai nesiūloma. Mainais už didesnius mokesčius vieniems, mažai uždirbantiems mokesčiai nemažėtų, o papildoma surenkama suma patektų į biudžetą, kur būtų perskirstoma.
„O valstybės biudžete mes maišysime, tam skirsime, tam neskirsime, gal priimsime naują valdininką ir tokiu būdu grąžos ar ryšio su blogiau gyvenančio žmogaus gerbūviu nebeliks jokio“, – mano G. Nausėda. Ekonomisto nuomone, pasiūlymai daugiau apmokestinti žmones, uždirbančius daugiau nei 1 tūkst. eurų, naudos neduotų, nes šie žmonės nėra vidurinės klasės nariais. „Mes kertame tokią klasę, kuri, sakyčiau, dar tik pakeliui į vidurinę klasę“, – mano G. Nausėda.
Paklaustas, kas yra vidurinė klasė, G. Nausėdos nuomone, jos nariais yra tie, kai šeimos nariui tenka bent daugiau nei 1,5 tūkst. eurų, atskaičius mokesčius. „Tokią šeimą jau galima vadinti vidutiniškai gyvenančia, kuri jau gali leisti sau nuvykti bent kartą- du atostogų į užsienį. Bet klausimas, o tokiai vidurinei klasei jau irgi reikėtų aukštesnių tarifų? Jie jau per daug privalgė, per daug gerai gyvena? Juos jau reikia pradėti skalpuoti? Ar tai tas kelias, kuriuo mes turėtume eiti?“, – svarstė G. Nausėda.
SEB banko prezidento patarėjas sako, kad į parduotuves vaikšto pats, todėl dažnai ir žmonių yra užkalbinamas viešose vietose. Kai kurie gyventojai, atpažinę ekonomistą, jo ko nors paklausia, G. Nausėda įvardijo, ko klausiama dažniausiai.
„Mes kalbamės apie tai, kaip sunku gyventi, kažkodėl žmonėms iškart norisi paklausti, kodėl mes taip sunkiai gyvename ir kada gyvensime geriau, pamatę mane jie užduoda šį standartinį klausimą. Dar dažnas klausimas yra apie valiutos kursus. Stengiuosi pagal galimybes atsakyti ir suteikti tam tikro optimizmo, nors jo ir pats kartais jo stokoju. Bet kas iš to, kad aš dar prisijungsiu prie choro rypaujančių, kurie sako kaip viskas blogai ir kaip rytoj bus dar blogiau“, – kalbėjo G. Nausėda. Paklaustas, ką dažniausiai atsako žmonėms, klausiantiems, kada gyvensime geriau, jis prisimena šviesaus atminimo akademiką Eduardą Vilką. „Jis yra gerai pasakęs, kad gyvensime geriau, kada geriau dirbsime“, – apibendrino G. Nausėda. Ekonomistas pasidalijo ir savo lūkesčiais, kokią Lietuvą norėtų matyti po 20-ies metų.
„Tikėkimės, kad tai bus inovatyvi ir labai patraukli gyventi šalis. Vyksta tam tikri klimato pokyčiai, kurie mūsų geografinės platumos valstybes ilgainiui žiūrint į priekį tikrai darys labai patrauklias gyventi, kur bus pakankamai minkštos, šiltos žiemos, ne tokios baisiai karščiu svilinančios vasaros ir tuo metu, aš manau, ir mūsų ekonominiai gyvenimo standartai pakils tiek, kad emigrantai pradės grįžti namo. Mes galime būti pastebėti ir tų valstybių gyventojų, kurie šiuo metu nelabai žino, kur yra Lietuva ir dėl to mums nekyla problemų arba, atvirkščiai, kyla problemų susirasti pabėgėlių“, – dėstė G. Nausėda. Vienintelis dalykas, kuris G. Nausėdą gąsdina – Lietuvos nutautėjimas, nes vis daugiau jaunimo jaučiasi esantys pasaulio piliečiais. Jo nuomone, svarbu, kokios šalies piliečiu žmogus jaučiasi, nes tai formuoja mikro klimatą valstybėje.
