Šiandien, rugpjūčio 24 dieną, minima šv. Baltramiejaus, Gandrų išskridimo diena. Šią dieną lietuviai nuo seno išlydėdavo gandrus, išskrendančius žiemoti į šiltuosius kraštus.
„Didžioji dauguma gandrų maždaug tokiu metu ir išskrenda – ne veltui tas laikas sugalvotas. Žinoma, klimatas keičiasi ir metai metams nelygūs, tad gandrai prisitaiko prie naujovių. Nebūna taip, kad būtent tą dieną visi gandrai ima ir išskrenda – vieni Lietuvą palieka anksčiau, kiti – vėliau, tačiau tas pikas panašiu laiku ir yra“, – „Anykštai” sakė Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vedėjas Mindaugas Kirstukas.
Apytikriai šiuo metu kaimuose buvo kerpamos avys, piemenys nebeganydavo gyvulių, visas derlius jau būdavo nuimtas. Šią dieną merginos burdavo savo ateitį, iškasdamos duobutę nupjautuose laukuose. Buvo tikima, kad jei po dienos duobutėje voras tinklą nuaus – mergina ištekės už turtuolio, o jei skruzdėlytė duobutėje ropinės – už vargšo.
Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Baltramiejaus varduvėmis. Šv. Baltramiejus gyveno I a. jis buvo vienas iš dvylikos apaštalų, jis laikomas amatininkų ir kailiadirbių globėju.
Liaudyje buvo paplitę oro spėjimai: Jei per šv. Baltramiejų lyja, šlapias bus ir ruduo. Jei šią dieną gandras snape neša lizdui taisyti velėną – bus lietaus, jei šakelę – gresia vėtra.
Daugiau apie gandrus, jų migraciją bei ką daryti su neišskridusiais paukščiais – šeštadienio „Anykštoje”.
Jau daugelį gandrų jau išskrido prieš dvi savaites.Gaila,bet vasarą jau baigėsi.
Vienas gandras išskrist vėluoja, bet jau spalio mėn. po LAT sprendimo išskris ir tas !
Reiketu gandralizdzius pritaikyt ziemojimui , tada jie neisskristu kitur ziemot , o pasiliktu Lietuvoj.
Reikės prašyt patarėjo kad langus pas mane laiptinėje naujais pakeistų, gal ir gandralizdžiams sudės ?
Duok Dieve jiems jėgų!…ir laukisme sugrįžtant!…
vaikai tarp kopūs tų 》šiuo me tųų 》 ran damįį
eini į daržą 》》 kopūstai 》》 tiksliai > dar vienas vaikas atsirado
Neugi ir rajoną tarybas gandrai kartu su meru paliks Anykščiū kraštū iki kova mėnasia pabaigas? Anys gi pre gandrū prisiskyry ir ženklalius atpažinimą nešioja atlapi unt krūtines.
Gal aštat meras jieška pakaitinia pavaduotaja ir patarėjaus, e su dabartiniu gal pre ira baliona krepšia priskabini skris kur šilčiau žiemū pratupėt.
Gal neapsimetinėk, kad esi iš Svėdasų. Jei iš Svėdasų, tai atsakyk į kurį medį kirto žaibas miestelio centre?
Mielasai ar mieloji, neraijkia kištis į Perkūno ar Dievo piršto raijkalus ir juos darmavai aptarinėt.
Yra mūsų gerbiamas seniūnas, miškų indžinierius- tai tamsta ir kalbink jį apie medžiu raijkalus.
Ainu bulbū skust petums išvirt raujkia!
Nėra kadu su jum rakuotis.
Ką ir reikėjo įrodyti. Visi svėdasiškai žino kur per paskutinę audrą trenkė žaibas, o apsišaukelė Jadzė ne. Tai kur gyveni, ant kurio suolo apsimyžusis Jadze guli?
A kodėl gi Jadzė taip uoliai rūpinas tų gandrų likimu,kažką atgaus jiems išskridus,prabagotės ar šiaip smagu pagiežą pilstyt
?Toks anykštėniškas gatunkas?
Ar nebeatameni kaip Untanas būdamas gandrų būry lakiodavo po rajonų- tai su autabysiuku apipaišytu gandrais sveikatingumš tikrina, tai gandralizdžio savininko dovanojamus tautiškus kostimelius po 5 štukas unt visų mokinių vežė, tai krepšinio kamuolį su Tomuku po Anykščių dungum mušinėjo ir žalius agurkėlius visiems prieš rinkimus kaišiojo.
Vat paskui išskrida iš ta gandralizdžio ir dabar kaip tetervinas burkuoja po sparneliu :). Tai kaip gali nerūpėt kai meras išskris kokiu paukščiu pargrįž-ar jūriniu ereliu ar juodvarniu?