Pirmosios lietuviškos savivaldybės Utenoje kūrėją, 1918 m. Vasario 16 – osios akto signatarą Steponą Kairį šiame mieste pagerbė ir prisiminė praėjusį ketvirtadienį. Vyko mokslinė istorinė konferencija, dokumentinio filmo peržiūrą, ant istorinio Utenos muziejaus pastato atidengta memorialinė lenta.
Šventė prasidėjo Utenos savivaldybės posėdžių salėje, kur pranešimus apie garbųjį valstybininką S. Kairį skaitė tautinio atgimimo bei socialdemokratų partijos istorijos tyrinėtojas, istorikas Gintaras Mitrulevičius, inžinierius, knygos apie S. Kairio gyvenimą „Žygis“ autorius Juozas Stražinskas, pirmuosius lietuviškos savivaldos 1918 – 1919 m. darbus Utenos krašte apžvelgė Utenos kraštotyros muziejaus fondų saugotoja Bronė Juknevičienė, man teko kalbėti apie S. Kairio tėviškę – Užunvėžius. Apie lietuvišką sodžių, kuris savo žavesiu tiko paimti į delnus Čiurlionio karaliams, apie S. Kairio šeimą, tėvus, kurie norėjo, kad gabus, į mokslus linkęs sūnus taptų ne kuo kitu, bet būtinai kunigu „be šešėlio“. Ilgiausiai ir bene įdomiausiai kalbėjo šio paminėjimo iniciatorius, S. Kairio fondo valdybos pirmininkas, profesorius Dobilas Kirvelis. Jis supažindino su S. Kairio principingumu siekiant visiškos Lietuvos nepriklausomybės, nepriklausomybės akto pataisymus, kuomet dauguma pakluso mažumai, darbais kuriant socialiai teisingos valstybės modelį, jo gebėjimus jausti pasaulio raidos pulsą jau sulaukus brandaus amžiaus. Juk būdamas išeivijoje rašė apie robotus, apie technologijų keičiamą pasaulį, kuomet vis daugiau žmonių tiesiog negalės turėti darbo. Apie tai, kad S. Kairio įžvalgos pildosi ir gal net ateis diena, kai robotai „išspirs lauk veltėdžius žmones.“
Konferencija užtruko porą valandų ir tuomet, visuotinai nuskambėjus Lietuvos himnui, meno mokyklos mokinių chorui giedant tautines giesmes, memorialinę lentą S. Kairiui atidengė prof. Dobilas Kirvelis ir Utenos savivaldybės meras Alvydas Katinas. Rausvo lietuviško granito spindesys, meniškas bareljefas ir šiems laikams ypatingai tinkanti signataro citata, viltingi žodžiai: „Tau, Lietuvos jaunime, noriu palinkėti, kad kur bebūtum pasaulyje, visuomet būtum ištikimas savo kraštui, mūsų Lietuvai..“