Bronislovas Pajarskas (viduryje) pirmajame Pasaulio anykštėnų suvažiavime savo parodos nuo „Reino iki Šventosios“ atidaryme.Autoriaus nuotr.
Liudiškių kaimo gyventojai gerai prisimena ant kalnelio stovėjusios sodybos kieme 1995 – aisiais suplevėsavusią Europos Sąjungos vėliavą, kuri vėjyje plaikstėsi daug vasarų, kol čia vasarodavo laisvės gynėjas, emigrantas, tautodailininkas, tapytojas Bronislovas Pajarskas. Vokietijoje pernai balandžio mėnesį miręs B. Pajarskas amžino atilsio atgulė senosiose savo numylėto Anykščių krašto kapinėse, tačiau išliko artimųjų, jį pažinusių, su juo bendravusių anykštėnų ir artimųjų atmintyje.
Liepos 8, 9, 10 dienomis Liudiškių kaime B. Pajarsko sodyboje viešėjo 11 dviratininkų grupė iš Vokietijos. Šią kelionę dviračiais organizavo jo dukra Evelina Hoja (Pajarskaitė) ir ją skyrė šviesiam savo tėčio, sodyboje leidusio gyvenimo saulėlydžio vasaras, atminimui.
B. Pajarskas gimė 1926 – aisiais metais ūkininkų šeimoje, augo ir mokėsi Anykščiuose. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, įsiliejo į partizaninį judėjimą Juozo Kalendros partizanų būryje, dalyvavo kautynėse. Nors represijų jam ir pavyko išvengti, buvo persekiojamas sovietinės valdžios, trumpai kalintas Panevėžio kalėjime, slapstėsi, pusiau nelegaliai gyveno ir dirbo Klaipėdos krašte.
Pasak B. Pajarsko brolio Valentino dukros Aušros Lapienės Pajarskaitės, Klaipėdos krašte jos dėdė susipažino su vokiete, sukūrė šeimą ir sugrįžo į Anykščius.
„Apie septynetą metų iki 1960 – ųjų mano dėdė su šeima gyveno Anykščiuose, dirbo statybose, dvi jų dukros Anykščiuose lankė pradinės mokyklos klases, – prisiminė A. Lapienė. – 1960 metų pavasarį šeimai pavyko išvykti į Vokietiją, į žmonos gimtinę. Išlikusi tokia frazė, kad Lietuvos vokiečius tuometis Sovietų Sąjungos vadovas Chruščiovas išmainė į maistą. Šeima apsigyveno Haano miestelyje netoli Diuseldorfo (Šiaurės Reinas – Vestfalija), dėdė daug ir sunkiai dirbo chemijos kombinate, kol išėjo į pensiją.“
Apie 1968 – uosius, jau būdamas solidaus amžiaus, B. Pajarskas susidomėjo menais, pasireiškė kaip tautodailininkas, tapytojas atkreipęs meno žinovų dėmesį savitu moderniojo meno braižu. 1980 – aisiais jis įsiliejo į avangardistinę dailininkų grupę „Haancreativ“. Jo darbai buvo eksponuojami parodose Vokietijoje, Belgijoje, paveikslų įsigijo meno galerijos.
Sovietmečiu net į tėvo laidotuves B. Pajarskas negalėjo atvažiuoti. Į pirmąjį Pasaulio anykštėnų suvažiavimą 1992 – aisiais metais B. Pajarskas atvyko su personaline paroda „Nuo Reino iki Šventosios“. Tai vienintelė jo paroda Lietuvoje, tuomet A. Baranausko ir A. Vienuolio – Žukausko memorialinio muziejaus salėje buvo eksponuoti 55 paveikslai.
Su autoriumi per suvažiavimą ir vėliau daug bendravęs muziejaus direktorius Antanas Verbickas B. Pajarską prisimena kaip be galo šiltą, nuoširdų, Anykščių kraštui atsidavusį žmogų. „Nepaprastai šiltas, dėmesingas, Anykščių gyvenimo problemomis domėjęsis ir padėti jas spręsti stengęsis, pavyzdžių pateikdamas, kaip tvarkomasi Vokietijoje, žmogus, – sakė direktorius. – Buvo tikras europietis, savo sodyboje Liudiškių kaime bene pirmasis iškėlė Europos Sąjungos vėliavą ir ji plevėsuodavo vasaromis, kol sodybos šeimininkas čia vasarodavo.“
A. Baranausko ir A. Vienuolio – Žukausko muziejuje saugomi aštuoni B. Pajarsko Anykščiams dovanoti tapybos darbai, dar kelias dešimtis paveikslų jis padovanojo Pasaulio anykštėnų bendrijai, kuriuos ji saugo savo fonduose.
A. Lapienės prisiminimuose B. Pajarskas išliko kaip be galo plačios širdies, įdomus ir geras šeimos žmogus. „Daug bendraudavome. Buvo linksmas, nuoširdus, šeimos vertybes branginantis žmogus, – sakė A. Lapienė. – Paliko daug minčių, eilėraščių posmų popieriaus lakštuose. Ten žodžius Mama, Brolis, Šeima rašė iš didžiosios raidės. Tvarkau jo palikimą ir matau, kad, priešingai nei mano tėtis Valentinas, kruopštumu ar tvarka nepasižymėjo, tad, manau, Vokietijoje gyventi jam nebuvo lengva. Mano vaikai rašydami rašinėlius laisva tema visuomet herojumi pasirinkdavo dėdę Bronislovą. Jis buvo didelis optimistas, Anykščių krašto patriotas, kaip sakoma, plačios širdies žmogus.“
Pasak B. Pajarsko brolio dukros Aušros Lapienės, kelionė dviračiais, prasidėjusi Klaipėdos uoste, jame ir baigsis. Aplankę seną žvejų kaimą Kuršių marių pakrantėje, kur bėgdamas iš Anykščių nuo sovietinės valdžios persekiojimo dirbo, gyveno Bronislovas Pajarskas, žygio dalyviai pasiekė Nidą, Palangą, per Telšius, Šiaulius, Panevėžį, Troškūnus atmynė į Anykščius. Iš Anykščių pasukę į Molėtus, per Vilnių, Trakus, Kauną, Jurbarką, Šilutę ir Dreverną keliautojai finišuos Klaipėdos uoste.
Su Vilniuje apsistojusiais dviratininkais praleidau keletą valandų. Jie negalėjo atsistebėti puikius įspūdžius palikusiais Anykščiais, išskyrė juos iš kitų aplankytų miestų ir miestelių.
