Anykščių rajono valdžia vis vapa apie europinius projektus, per kuriuos ateina lėšos kelių tvarkymui, infrastruktūrai gerinti, taip pat visokių neaiškių „papuošimų“ pirkimui miesto erdvėms pagražinti. Viskas gerai, jeigu tik yra iš kur paima pinigų, reikia imti.
Daug kalbama apie tai, kaip reikia į Anykščius grąžinti jaunimą, kad rajonas iš vieno seniausių Lietuvoje galėtų nors per kelias pozicijas pašliaužti į priekį. Yra to jaunimo, buriasi visokios bendruomenės, kurios rengia blusturgius, suneštinius ir visokias kitokias atrakcijas.
Tačiau rajono vadovas taško į visas puses tuos, kurie ne sumuštinius tepdami ar senus megztinius šalia A. Baranausko paminklo pardavinėja, o tuos, kuriuos drąsiai galima vadinti ne tik profesionalais savo veiklos srityse, bet ir miesto inteligentija.
Užsimojo didžiūnai versti Ligoninės vyriausiąjį gydytoją Dalį Vaiginą ir Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorę Zitą Neniškienę. Sutinku, kadencija baigiasi, yra skelbiamas konkursas į buvusių vadovų vietas – viskas gražu ir pagal įstatymą. Tačiau kam ieškoti to, ko nepametus – nelabai suprantu. Tiksliau suprantu, bet iš šalies žiūrint atrodo labai „neskaniai“. Būtų žinojęs tiek D. Vaiginas, tiek Z. Neniškienė į kokią galerą paklius, gal būtų pavykę susiorganizuoti bent menkiausią, kad ir mažai apmokamą darbelį milicijos struktūrose. Tikriausiai komisariatuose būdavo nors koks medicinos punktas. Būtų taip padarę, galėtų dabar gyventi ramūs kaip belgai. Savi savų nemestų, pamazgų nepiltų.
Neseniai dariau kelis interviu su Anykščių rajono ligoninėje dirbančiais medikais – tiesa, jie – atvažiuojantys, tačiau darbu mūsų miesto ligoninėje buvo labai patenkinti. Profesoriai, mokslų daktarai, dirbantys didžiausiose šalies gydymo įstaigose. Savo kultūra, mandagumu, pagarba šalia esančiam, jau nekalbu apie žinių bagažą, kad ir kaip „apmaudu“ pripažinti, – lenkia bet kurį, net patį mažiausią valdininką. Vadinasi, mūsų rajonui tokių žmonių nereikia. Intelektualus vykim lauk, o valdininkus (buvusius policininkus) kelkim pareigose vos ne kasdien – buvai policininkas – tau vyriausiojo specialisto pareigybė, o, ir tu ekspolicininkas – vadovauk skyriui. Parašas mero šen, parašas – ten…
PSPC direktorės Z. Neniškienės situacija dar „neskanesnė“. Žmogus įstaigai vadovavo per dvidešimt metų ir baigiantis kadencijai jai numetama vieno mėnesio algos dydžio išeitinė kompensacija – tarsi žmogui, turėjusiam ne vieną nuobaudą. Mere, ar per rytinį vadovų pasitarimą nusprendėte pasilinksminti – „davai, chebra, pataupykim pinigus – užteks Z. Neniškienei ir vieno mėnesio išeitinės, liks pinigų, gal kokią komandiruotę susiorganizuosim…“
Geras – blogas, tinkamas – netinkamas, jaunas – senas… Priežasčių keisti vadovus galybė. Leisiu sau pabūti emocionaliai ir papasakoti atsitikimą, po kurio visus medikus norėjosi pasiųsti gerokai toliau nei už Kavarsko… Tai įvyko ne Anykščiuose, o Zarasų rajone. Pas mano mirštančią mamą atvyko greitosios pagalbos automobilis, kuriame nebuvo… veikiančio elektrošoko. Gal tas aparatas ir nebūtų išgelbėjęs gyvybės šiuo konkrečiu atveju, bet galvojant plačiau, kiek dar gyvybių nusinešė toks aplaidumas. Ilgokai aiškinausi su poliklinikos vadovu, ir pykau, ir gražiuoju kalbėjausi, o po ilgokos pauzės išgirdau – „aš atsiprašau…“ Nebuvo sveikatos kreiptis į teismus, aiškintis, juk svarbiausio nebūčiau pasiekusi – brangiausio žmogaus jokia pinigų suma nebūtų prikėlusi…
Rašydama apie tai noriu pasakyti, kad nepaisant labai skaudžių įvykių, medikus aš be galo gerbiu. Tai ypač galioja Z. Neniškienei. Prie redakcijos gali išsirikiuoti ilgiausia eilė žmonių nepatenkintų šios vadovės darbu, bet mano asmeninės nuomonės niekas nepakeis. Tai – ne tik vadovė, gydytoja, tai ir širdies žmogus. Ir galiu galvą duoti nukirsti, kad neprapuls ji netekusi vadovės posto, galbūt ieškos galimybių dirbti eiline šeimos gydytoja, o gal mėgausis užtarnautu poilsiu. Nors pagal įstatymą jai priklausytų trijų atlyginimų dydžio išeitinė kompensacija, tačiau palikim tai spręsti J. Biliūno gatvėje dirbančiai inteligentijai.
Tiek kandidatams į Anykščių rajono ligoninės vadovo, tiek į Anykščių PSPC vadovo postą nebūtina turėti medicininio išsilavinimą (galima būti ir socialinių mokslų srities magistru – aut.past.). Į socialinių mokslų apibrėžimą įeina tokie mokslai, kaip teisė, politikos mokslai, ekonomika, vadyba, sociologija, psichologija, edukologija, komunikacijos ir informacijos mokslai. Dar reikia turėti dviejų metų vadovavimo patirtį. Džiugu tai, kad, pavyzdžiui, į plačią teisės mokslų sąvoką įeina kad ir kriminologija. Tai reiškia, kad medikų kolektyvui gali vadovauti koks nors aukštas pareigas ėjęs krimologas. Kadangi socialiniams mokslams priklauso ir komunikacija ir informatika, tai į medicinos įstaigų vadovų vietas gali dokumentus priduoti net ir bibliotekos direktorius (nebūtinai Anykščių bibliotekos, kalba eina apie magistro laipsnį turintį bibliotekininką).
Gerai, kad galima rinktis iš plataus spektro specialistų, bet kažin ar variantas, jog medicinos įstaigai vadovautų bibliotekininkas ar šeimos teisės specialistas – tikiu, kad jie ir dokumentus reikiamai sutvarkys, ir projektus parašys, gal net juos įgyvendins. Tik kai gydymo įstaigos vadovas dar moka suleisti vaistus, pamatuoti spaudimą ar turi žinių apie vienokius ar kitokius vaistus, šiek tiek patikimiau ta įstaiga atrodo.
Dar neteko girdėti, kad varžtus gaminančiai, net ir tarptautinei įmonei, vadovautų japonų kalbos specialistas…
