Geras įeik, geresnis išeik

Daugiau nei prieš penkis šimtmečius Traupio miestelyje buvo įsteigta parapija, veikianti iki šiol. Mūrinė Traupio Šv. Onos bažnyčia, pastatyta prieš 130 metų – trečioji šventovė miestelyje: iki jos buvo pastatytos dvi medinės bažnyčios.
Bažnyčioje gausu meno vertybių, keli paveikslai, kaip meno paminklai, yra saugomi valstybės. Vieną iš jų, patį vertingiausią, pavadintą „Gidelskio Šv. Panelės stebuklingojo atvaizdo istorija“, pasiskolino ir eksponuoja Bažnytinio paveldo muziejus Vilniuje.

Pamaldose – dviese

Dar prieš 140 metų Traupio parapijai priklausė 4772 tikintieji. Šiandien į Traupio bažnyčią vakarinėms pamaldoms ateina vos keli parapiečiai: pasak bažnyčią prižiūrinčios Petronėlės Janulienės, kartais pamaldose tenka būti dviese su klebonu… Sekmadienį pasimelsti atvyksta kiek daugiau žmonių, tačiau mažėjantis besimeldžiančiųjų skaičius nieko nebestebina: vien 2011 metų duomenimis, Traupyje gyveno 179 žmonės; šiandien, žinoma, jų kur kas mažiau…
Nepaisant to, tiek pati bažnyčia, tiek jos aplinka yra kruopščiai prižiūrimos: tuo rūpinasi tiek patys traupiečiai, tiek kunigas klebonas Juozas Janulis, tiek ir dykai bažnyčiai tarnaujanti P. Janulienė.

Bažnyčioje – trys altoriai

1515 m. kovo 31 d. Vilniaus vyskupas Vaitiekus Radvila įsteigė Traupio parapiją ir pašventino pirmąją medinę Šv. Mikalojaus bažnyčią, kurios fundacija rūpinosi traupiečiai dvarininkai Jurgis ir Petras Michalavičiai. o 1785-aisiais Traupio savininkas Ignas Pranckevičius pastatė kitą medinę bažnyčią.
Kiek daugiau nei po šimtmečio, 1892-aisiais, patys Traupio parapiečiai, vadovaujami kunigo klebono Juozapo Butvido, pastatė dabartinę mūrinę neoklasicizmo su neobaroko bruožais stiliaus,  stačiakampio plano, 41,5 metro ilgio ir 16 metrų pločio su 30 metrų aukščio bokštu ir trimis altoriais šventovę. Ją pašventino vyskupas Gasparas Cirtautas, paskyręs Šv. Onos garbei ir globai.  Iš tolo šventovė tikinčiuosius pasitinka ant frontono skelbiamu užrašu: „Geras įeik, geresnis išeik“.
Šventoriuje taip pat stovi medinis stogastulpis ir Šv. Onos ir Švč. Marijos skulptūrinis paminklas su įrašu „Ačiū Tau, Šv. Ona, už mūsų parapijos globą 1892–1992“, skirtas bažnyčios 100-mečio sukakčiai pažymėti (autorius – skulptorius Alfredas Pajuodis, 1992 m.).

Bažnyčioje – stebuklingas paveikslas

Traupio bažnyčioje gausu religinio meno vertybių. Keli bažnyčios paveikslai yra labai didelės meninės vertės, jie saugomi valstybės kaip dailės paminklai. Vienas vertingiausių paveikslų, ką tik grįžęs iš Vilniaus Bažnytinio paveldo muziejaus, kur buvo eksponuotas parodoje „Šv. Dominykas ir šv. Hiacintas Lietuvoje: aštuoni atminties šimtmečiai“ – „Gidelskio Šv. Panelės stebuklingojo atvaizdo istorija“. Tikima, kad paveikslas turi stebuklingų galių: legendose pasakojama, kad jis išgydė ne vieną sunkų ligonį. Šis meno kūrinys nutapytas XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje nežinomo liaudies dailininko. Paveikslo centrinėje dalyje nutapyti Šv. Dominykas ir Šv. Hiacintas, keliantys Švč. Mergelės Marijos figūrėlę, o ją supančiose vaizdų ir tekstų „rėmuose“ pasakojama stebuklingos Gidlų Švč. Mergelės Marijos statulėlės istorija.
Kiti vertingi Traupio bažnyčios meno kūriniai – Rapolo Mendzegurskio portretas, tapytas XIX a. pradžioje, paveikslai „Šv. Barbora“, tapytas 1894 m liaudies dailininko Podolskio, „Šv. Pranciškus“, 1894 m. tapytas vietinio liaudies menininko.

Ypatingi yra ir bažnyčios vitražai – ant jų yra įrašytos fundatorių pavardės. Virš vitražų puikuojasi ant sienų nupiešti žymių Lietuvos žmonių paveikslai. Tai  vadinamieji ilgamečio Traupio kunigo Stepono Galvydžio „šventieji“: jis įsivaizdavo, kad šie žmonės būsią paskelbti šventaisiais. Apskritimuose nupiešti Barboros Žagarietės, Marijos Pečkauskaitės, Stasio Šalkauskio, Maironio, Kazimiero Paltaroko ir Motiejaus Valančiaus portretai bei Marijos Goreti ir Šv. Teresėlės atvaizdai. Deja, nėra aišku, kas paveikslų autorius – niekas autorystės neužfiksavo ir dailininko jau niekas nebeprisimena…
Traupio bažnyčioje skamba 1634 metais išlietas varpas, kurio istorija taip pat nepaprasta: Pirmojo pasaulinio karo metais besitraukdami rusai jį buvo pagrobę, o Antrojo pasaulinio karo metu varpas buvo paslėptas. Ir visai neseniai, vos prieš keturiasdešimt šešerius metus, kasant dabartinės Traupio pagrindinės mokyklos pamatus, atsitiktinai rastas ir varpas, kuris buvo vėl įkeltas į bažnyčios bokštą.
Traupio bažnyčia prieš beveik 115 metų buvo atnaujinta klebono Stanislovo Šliogerio: jis pastatė naują kleboniją bei atnaujino bažnyčios altorius.
Šis klebonas pastatė „Jėzaus, apsunkinto kryžiumi“ skulptūrą prieš šventoriaus vartus bei sumontavo Vaclovo Bernotskio Varšuvoje pagamintus 10 balsų vargonus, kurie puikiai skamba ir šiandien.
Dar po dvidešimtmečio klebonas Domininkas Tuskenis-Tuskevičius kapitališkai suremontavo bažnyčią. Bažnyčios išorė dar kartą buvo sutvarkyta kunigaujant Gintautui Gudui.
Tarpukariu parapijoje veikė bažnyčios choras, kurio vadovas buvo vargonininkas Petras Sližys: choras net yra dalyvavęs dainų šventėse Kaune.

Traupyje kunigavo švietėjas, rašytojas, publicistas

Viena svarbiausių asmenybių tiek Traupio parapijai, tiek, galima teigti, ir Lietuvai – tai iš Svėdasų kilęs klebonas kunigas Steponas Galvydis, Traupyje kunigavęs nuo 1964 metų iki pat mirties – 1999 metų kovo 20 dienos.
S. Galvydis – spalvinga, drąsi asmenybė. Jis yra vienas iš 159 Lietuvos kunigų – žydų gelbėtojų, drauge su kitu kunigu pakrikštijusių 70 žydų, išdavusių jiems dokumentus su naujomis pavardėmis. Dirbdamas Vabalninke, vėliau Subačiuje ir Biržuose, kunigas leido religinį laikraštėlį „Apaštalas“.
Klebonas kun. S. Galvydis taip pat buvo ir mokytojas: dėstė vaikams tikybą.

Ateizmo metais klebonas katechizavo vaikus, stiprino katalikų bažnyčios ryšį su tikinčiaisiais, dėl to jis būdavo persekiojamas, baustas.
S. Galvydžio iniciatyva buvo atnaujintas Traupio bažnyčios interjeras. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, S. Galvydis atkūrė dar kunigo Domininko Tuskenio kauptą parapijos knygynėlį ir atidarė Traupio parapijos biblioteką, veikusią iki 1999 m. ir sukaupusią beveik 800 vertingų leidinių.
1995 m. jis atidarė koplyčią Baleliuose (Ukmergės r.).
Šv. Onos atlaidai Traupio parapijoje S. Galvydžio iniciatyva tapo bendruomenės švente, į kurią ir šiandien susirenka nemažas būrys tiek čia gyvenančių traupiečių, tiek ir išvykusių kitur, tiek svečių iš aplinkinių kaimų. Atlaidų išvakarėse miestelyje vyksta sporto varžytuvės, saviveiklininkų pasirodymai, mugės, diskoteka.
1991 m. per Šv. Onos atlaidus S. Galvydis iškilmingai paminėjo savo kunigystės 50-mečio jubiliejų, po metų – Traupio bažnyčios pastatymo 100-metį.
S. Galvydis taip pat buvo ir rašytojas. Jis 1997 m. išleido eiliuotų pasakėčių rinkinį „Mokytas varnėnas“, po metų išėjo bibliografinė apybraiža „Kunigas Aleksandras Papučka“, eiliuotos homilijos  „Liturginiai metai“, eiliuota šventųjų gyvenimų knyga „Vardadieniai“. 1999 metais išleista „Į idealų viršūnes: buvusio saleziečio, klieriko, mokytojo Napoleono Šmigelsko gyvenimas (1913–1938)“, eilėraščių rinktinė „Per gyvenimą“, taip pat – „Kunigo Vaclovo Kartočiaus gyvenimo pėdsakai (1912–1955): amžininkų prisiminimai“.
Klebonas kun. S. Galvydis palaidotas Traupio bažnyčios šventoriuje, prie medinio kryžiaus, pastatyto 1991 m. jo kunigystės 50-mečiui atminti (autorius – meistras L. Šakalys). Šventoriuje yra palaidoti dar trys Traupyje dirbę ir čia mirę kunigai: kun. Juozas Butvidas, kun. Stanislovas Šliogeris, kun. Adolfas Bausys.
Prie senosios Traupio klebonijos pastato, kur 1964–1999 m. gyveno ir kūrė kun. S. Galvydis, atidengta atminimo lenta (autorius – medžio drožėjas Arūnas Šafronas, 2009 m.).
Po S. Galvydžio Traupyje kunigavo Gintautas Gudas. Jis išplėtojo parapijos ryšius su Vakarų Europos katalikiškomis organizacijomis ir fondais. Jo rūpesčiu buvo suremontuotas bažnyčiai grąžintas senosios klebonijos pastatas, jame įrengti parapijos namai. Įtarus, kad dvasininkas sulaužė vieną iš kunigystės principų – celibatą, nuo 2007 m. Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko sprendimu G. Gudas buvo atleistas iš Traupio klebono pareigų (pagal anykstenai.lt inf.).
Šiuo metu, nuo 2008 metų, Traupio parapiją administruoja kan. Juozas Janulis iš Raguvos (Panevėžio r.).