„Anykštos“ laikraščio prenumeratą 2024 metams branginsime – kelsime kainą.
Jeigu galėtume, tikrai nesiektume iš skaitytojų, kurių daugelis kartu su mumis yra ne vieną dešimtmetį, paimti kuo daugiau pinigų. Deja, produktas (o laikraštis taip pat yra produktas) turi kainuoti tiek, kad jį gaminanti bendrovė išgyventų: padengtų sąskaitas spaustuvei, išmokėtų algas darbuotojams.
Per pastaruosius penkerius metus „Anykštos“ metinę prenumeratos kainą didinome vieną kartą, apie 20 procentų, kai dauguma prekių bei paslaugų brango ne procentais, o kartais. Kaip žinia, tik šių metų liepos mėnesį metinė infliacija siekė 16,1 procento, ir, Eurostato duomenimis, išlieka viena didžiausių Europoje.
Lyginant su 2019 metais, už ,,Anykštos“ spausdinimą spaustuvei mokame 40 procentų daugiau. Kitos išlaidos – mokesčiai už dujas, elektrą, kurą, popierių, kompiuterius, telefonus redakcijai, kaip ir visiems Lietuvos ūkio subjektams, taip pat išaugo. Kaip ir beveik dvigubai išaugo minimalus darbo užmokestis. Išlaidų ir pajamų krepšelį redakcija gali subalansuoti tik didindama savo parduodamos prekės – laikraščio – kainą. Juo labiau, kad, pasikeitus Anykščių rajono valdžiai, pajutome ekonomines sankcijas. Arba ši valdžia (atleiskite, pašaržuosiu) nieko nedirba ir tik švenčia, nes laikraštyje ir naujienų portale www.anyksta.lt užsakoma reklama tik apie didžiąsias miesto šventes, be to, apie rajono Tarybos posėdžių laiką.
Iki rugsėjo 22-osios redakcija skelbia akciją, kai „Anykštą“ 2024-iesiems dar galite užsisakyti sena kaina. Vėliau „Anykštos“ prenumerata brangs.
Viduryje metų prenumeratos akcijas leidiniai skelbia ne todėl, kad yra labai geri. Paprasčiausiai didžiausi piniginiai srautai už prenumeratą į redakcijas ateina metų pradžioje, nes dauguma skaitytojų leidinius užsisako metams. Šiomis lėšomis redakcijos visus metus dengia pagrindines leidybos išlaidas, moka mokesčius valstybei ir atlyginimus. Esant tokiai žvėriškai infliacijai, kaip pastaraisiais metais, sąskaitoje esantys avansu surinkti pinigai už prenumeratą, metams baigiantis, būna gerokai nuvertėję. Rudeniop tenka skelbti akcijas, kad būtų papildytos apyvartinės lėšos.
Kita vertus, nesvarbu, kad mūsų sprendimas dėl prenumeratos akcijų yra pragmatiškas. Jums, Mielieji Skaitytojai, laikraštį ,,Anykšta“ prenumeruoti 2024 metams dabar yra pigiau, nei bus lapkričio ar gruodžio mėnesiais.
Nesame apsisprendę, ar nuo Naujųjų metų dar taikysime prenumeratos nuolaidą senjorams ir neįgaliesiems. Redakcijoje dažnai pakalbinu laikraštį atsiimančius prenumeratorius, kurie pasakoja skaičiuojantys kiekvieną centą, kad nusipirktų maisto ir būtiniausių vaistų šiais visuotinės trinkelizacijos ir išmaniųjų, dešimtis tūkstančių kainuojančių šviečiančių ekranų, kurie netransliuoja jokios žinios, laikais.
Tiesa, valdininkai ir bankininkai aiškina, kad lietuviai dabar kaip niekada turi daug pinigų. Neabejoju, kad kai kurie žmonės pinigų turi labai daug, tačiau jaučiu, kad tarp jų ,,Anykštos“ skaitytojų yra mažai. Dėl to nesinori gerai gyvenančius ir mažesnes pajamas gaunančius sudėti į vieną lentynėlę. Bet ar duoną prekybininkai pensininkams (negaliu rašyti „senjorams“) parduoda pigiau?
Oponuojantiems į šį pasvarstymą, kodėl iš įmonių už laikraščio prenumeratą prašome daugiau pinigų, nei iš fizinių asmenų, noriu paaiškinti: įmonių vadovai, norėdami išvengti didesnės kainos, laikraštį gali užsiprenumeruoti kaip fiziniai asmenys. Ir kai kas šia galimybe ir naudojasi. Tačiau verslininkų permoka už „Anykštos“ prenumeratą yra būdas bent simboliškai paremti savo krašto laikraštį, apie Anykščių žmonių gyvenimą rašantį jau 75-erius metus.
Liberalai sakytų, kad verslas turi funkcionuoti be paramos. Jeigu produktas ar paslauga nėra rentabili, turi keistis arba verslo strategija, arba… produktas. ,,Anykštos“ tiražas pastarąjį dešimtmetį nebeauga. Ir negali augti, nes mūsų potenciali rinkta susitraukė – dabar rajone gyvena tik kiek daugiau nei 20 tūkstančių žmonių. Į Taivaną (ir net į Šalčininkų rajoną) mes ,,Anykštos“, kad ir kaip gerai dirbtų vyriausybė, deja, neeksportuosime. Galime būti tik čia. Ir tik su Jumis.
2024-aisiais, kai šalyje nebeliks nei vieno dienraščio, ,,Anykšta“, garantuoju, bus su Jumis. Ne plonesnė, išeinanti tuo pačiu dažnumu ir atspindinti įvairiausius požiūrius bei tokia pat demokratiška ir liberali tiek valdžios kritikams, tiek gynėjams. Mes visi gyvename po tuo pačiu Anykščių dangumi, kvėpuojame tuo pačiu Anykščių šilelio oru.
Gal ir naiviai, bet tikiuosi, kad drauge būsime ne tik 2024-aisiais, bet 2034-aisiais. Nors pradinukai mokosi rašto elektroninėse skaityklėse, bet spausdintas žodis, kaip liudija labiau už mus išsivysčiusių tautų – anglų, skandinavų, vokiečių – patirtis, yra gyvas. Ir turėti laikraštį kavinėje, biure yra prestižo ir gero, klasikinio skonio ženklas. Esu tikra, kad laikraštis neišnyks, kaip neišnyko vinilinės plokštelės.
Tačiau tai priklausys tik nuo Jūsų.
Ir dar… Mažai rajono bendruomenei vietos laikraštis yra ypač svarbus. Jei šalyje „optimizuojamas“ dienraštis, jį, bent dalinai, pakeis televizija ir portalai. Be vietinių žurnalistų niekas regiono informacijos nesusistemins ir nesurinks. Ar tikrai Jums pakaks skaityti apie šventes kaimo bendruomenių feisbukuose, o apie valdžios gerų darbų propagandą – savivaldybės internetinėje svetainėje? Prisimenate, valdiškus viešosios informacijos organus mes jau turėjome. Bet ar jie rašė tiesą?
Kviečiu ir 2024-iesiems prenumeruoti nepriklausomą nuo valdžių ir partijų ,,Anykštą“.
Primenu, kad pigiausia užsiprenumeruoti „Anykštos“ laikraštį yra redakcijoje ir Perlo terminaluose.
Nuoširdžiai,
„Anykštos“
vyriausioji redaktorė
Gražina Šmigelskienė
