Gimsta karališkųjų Anykščių paradigma

Ketvirtadienį, rugpjūčio 19 d., Anykščių menų centre vyko kultūros vakaras „Karaliaus Žygimanto Augusto diena Anykščiuose“ ir vieno kūrinio parodos „Karaliaus Žygimanto Augusto portretas“ atidarymas.
Renginys, labai panašu, gali žymėti naujų kultūros ir tapatybės krypčių vystymo Anykščiuose pradžią. Juo labiau kad Anykščių rajono savivaldybė pradėjo pirmuosius konkrečius darbus, analizuodama galimas perspektyvas.

Anykščių menų centras karališkajai Anykščių atminčiai skirtą projektą vykdyti pradėjo dar pavasarį – kovo 5 dieną pristatė istoriko Simono Matulevičiaus videopasakojimą „Karalius Steponas Batoras Anykščiuose“. Iš viso projekto rengėjai išskyrė istoriškai paliudytus keturių valdovų – Stepono Batoro, Žygimanto Augusto, Zigmanto III Vazos ir Kazimiero Jogailaičio – apsilankymus Anykščiuose.
Karalius Steponas Batoras Anykščiuose su valstybės elitinių asmenų svita lankėsi 1582 metų kovo 5 dieną. Tačiau kadangi pavasarį dėl karantino nebuvo galimybės surengti gyvo pristatymo, idėja visuomenei, kodėl Anykščius galima vadinti karališkaisiais, gyvai buvo pirmą kartą pristatyta ketvirtadienį, rugpjūčio 19-ąją, vykusiame renginyje.
Renginį vedęs kultūrologas, Vilniaus paveikslų galerijos vedėjas, pirmosios Lietuvos Vyriausybės kultūros ministro Dariaus Kuolio pavaduotojas Vytautas Balčiūnas pradėdamas renginį kalbėjo: „Intriga tai, kad keturios karališkosios Anykščių dienos, karūnuotosios dienos, atveria galimybę mąstyti apie tai, kas yra Europos karališkieji kurortai. Anykščiai siekia kurorto statuso ir siekia labai sėkmingai.<…> Beveik mėnesį Žygimantas Augustas buvo čia, savo karališkame dvare“, – kuo susiję Anykščiai ir karalius Žygimantas Augustas, pristatė V.Balčiūnas.
„Šių keturių renginių tikslas ne tik permąstyti valdovų buvimą Anykščiuose, bet kartu suprasti, kas yra karališkieji kurortai, kaip jie jungiasi į Europos karališkųjų kurortų asociaciją. Ne šventieji puodus lipdo ir kituose susitikimuose pamatysime, kaip vieno valdovo vieną vizitą turėję Europos kurortai yra iš to sukūrę visa tai, kas reikalinga tapti karališkaisiais kurortais, ir jais tapę. Taip kad, man atrodo, nuo ironijos – „kokie dar karališkieji Anykščiai“ – per keturis renginius galėsime pereiti prie empatijos, galvojimo, kad Anykščiai turi šį ypatingą matmenį ir tas matmuo gali būti šiuolaikiškai moderniai išreikštas tais būdais ir tais kultūriniais pavidalais, kurie yra labai svarbūs, būtini ir prasmingi. Taigi mūsų laukia dar trijų susitikimų ir renginių kelionė“, – galimą papildomą Anykščių kurortinio vystymosi kryptį pristatė buvęs pirmosios Vyriausybės kultūros viceministras.
Susirinkusiems buvo pristatytas istorikės dr. Raimondos Ragauskienės įrašytas videopasakojimas apie karaliaus Žygimanto Augusto lankymąsi Anykščiuose, savo dvare. Istorikė pasakojo apie karalių buvimo Anykščių krašte faktus. Karalių lankymąsi liudija net kai kurie vietovardžiai. Dr. R.Ragauskienė atkreipė dėmesį, kad karalius Žygimantas Augustas Anykščiuose 1557 metais lankėsi net du kartus. Maža to, Anykščių apylinkėse apsistojo maždaug 30 tūkstančių karių dydžio Lietuvos kariuomenė, Anykščiuose kunkuliavo diplomatinė veikla. Beje, istorikės R. Ragauskienės pasakojimą galima rasti internete.
Renginio vedėjas V.Balčiūnas atkreipė dėmesį, kad istorines žinias apie karaliaus Žygimanto Augusto vizitą galima panaudoti Anykščiuose plėtojant turizmą: „Duomenų pristatyme yra daug daugiau ir jie gali būti svarbūs. Pavyzdžiui, merui, savivaldybės komandai gali būti be galo įdomu, kiek karališkam stalui tiekė maisto iš Anykščių. Karpių kiekiai, pagal mokesčius, kurie buvo uždėti karpių tiekėjams, rodo kažkokius nežmoniškus skaičius. Turėjo būti didžiuliai tvenkiniai. Dar, pavyzdžiui, Anykščiai tiekė daugiausia šamų valdovo stalui. Mąstant apie kultūros atminties panaudojimo dalykiškąsias puses, iš karto kyla daug vaizdinių“, – kad karališkoje istorijoje galima rasti minčių anykštėnų gerovei kelti, pasakojo V.Balčiūnas.
„Istorikai sakys, kad gal pritempiu, bet, manau, kad teisinga sakyti, jog kur yra valdovas, jo kanceliarija, vykdomas teisingumas, ten yra ir valstybės centras. Tad beveik visą mėnesį Lietuvos centras buvo Anykščiuose. Buvo didžiulės geopolitinės įtampos situacija, atvykdavo pasiuntiniai, vyko derybos. Matom – ta įtampa buvusi milžiniška“, – apie Žygimanto Augusto lankymąsi Anykščiuose kalbėjo renginio vedėjas.
Dailėtyrininkė, menotyrininkė, Teresės Mikeliūnaitės Anykščių kultūros premijos laureatė Dalia Tarandaitė pristatė Anykščių menų centre eksponuojamą Žygimanto Augusto portretą ir pasakojo apie tai, kaip vystėsi šio valdovo vaizdavimo tradicija nuo jo mažų dienų, kokie simboliai buvo naudojami portretuose.
Paskutinė pristatymų dalis buvo skirta istoriko S.Matulevičiaus pasakojimui apie tai, kas yra itinerariumai ir kuo jie svarbūs. Pasak istoriko, juos būtų galima apibūdinti kaip kelionių, kur ir kada vyko valdovai, aprašymus. Iš jų galima spręsti, kiek dienų valdovai praleido nuvykę į kurį nors miestą. Tai gana „sausa“ informacija, tačiau, kadangi ji sudaryta remiantis istoriniais dokumentais, yra gana tiksli: „Gal nėra įdomu skaityti, bet labai informatyvu istorine prasme“, – pastebėjo istorikas.
Pasibaigus pristatymui, pranešėjams dėkojo Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius: „Anykščiuose pirmą kartą viešai pristatomi karališki Anykščiai. Manau, kad čia tik pradžia. Savivaldybė jau yra pas profesorę Ragauskienę užsakiusi galimybių studiją. Šis ir kiti renginiai, manau, duos pamatą dar vienai turistinei opcijai, galėsim Anykščius garsinti ir kaip karalių miestą, miestą, kuriame lankėsi karaliai“, – jog Anykščių rajono valdžia mato perspektyvą Anykščius garsinti ir kaip karalių miestą, neslėpė rajono meras S.Obelevičius.