Seimas priėmė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas, pagal kurias ginklus, net pusiau automatinius, galės įsigyti ir namuose laikyti šauliai bei kariai savanoriai. Kariai galės tarnybos metu nešiotis ilguosius ir trumpuosius ginklus, o ne tarnybos metu – savigynai nešiotis trumpuosius ginklus.
Rusija domėjosi ginklais
Viešojoje erdvėje, o ypač karių savanorių ir šaulių sluoksniuose, ne kartą buvo keliamos idėjos apie galimybę kariams savanoriams ir šauliams išduoti ginklus ir leisti juos laikyti namuose. Kariai dažniausiai motyvuodavo, jog kilus agresijai prieš Lietuvą, kariai liktų be ginklų, negalėtų operatyviai reaguoti ir rizikuotų būti neutralizuoti dar neatvykę į susibūrimo vietas, į kurias jiems turėtų būti pristatomi ginklai. Kariškiai, kurie norės įsigyti ginklą, turės atitikti reikalavimus, o palikę tarnybą teisės laikyti ginklą neteks.
Pataisoms pritaręs Seimo narys Sergejus Jovaiša „Anykštai“ kalbėjo, kad už jas balsavo būtent dėl panašių motyvų: „Esant ekstra situacijai labai tikėtina, kad ginklų sandėliai būtų sunaikinti arba užblokuoti, o dabar kariai galės ginklus turėti su savimi“, – argumentavo anykštėnas. Pasak jo, valstybėje buvo susidariusi paradoksali situacija, kai pusiau automatinius ginklus (kurie po šūvio automatiškai užsitaiso, bet negali šaudyti serijomis) galėjo turėti kokių nors šaudymo būrelių nariai, bet ne šauliai ir savanoriai. Todėl, pasak S. Jovaišos, kai kurie kariai stodavo į tokius būrelius tam, kad įgytų teisę laikyti ginklus.
Kad karys galėtų laikyti ginklą namuose, jis turės išklausyti kursus ir atitikti kitus reikalavimus. „Anykštos“ paklaustas, ar nemato grėsmės visuomenės saugumai, kai galingus ginklus kariai galės laikyti namuose ir ar nebijo, kad kuris nors šaulys ar savanoris nenuspręs vykdyti savo „teisingumo“ prieš, jo manymu, valstybei nelojalius asmenis, S. Jovaiša pastebėjo, kad ginklus įsigyti galėtų tik sąlygas atitinkantys kariai ir apeliavo į aukštą šaulių ir savanorių sąmoningumą, drausmingumą, kad tai būtų pačių šaulių ir savanorių garbės reikalas, bet sutiko, jog dėl šios priežasties didelė dalis Seimo narių buvo prieš. Ypač daug priešiškai nusiteikusių, pasak konservatoriaus, buvo iš socialdemokratų pusės, neišskiriant ir Krašto apsaugos ministro Juozo Olekos.
Paklausus S. Jovaišos, kodėl Seimas anksčiau neleido šauliams namuose laikyti sąjungai priklausančių automatinių ginklų, bet dabar leido patiems už savo pinigus įsigyti pusiau automatinius ginklus, Seimo narys paminėjo pasikeitusią geopolitinę saugumo situaciją: „Jei tai būtų buvę prieš 5 – 10 metų, nemanau, kad šis klausimas būtų buvęs keliamas, nes aplinkybės buvo kitos“.
Beje, Seimo narys prisiminė pakankamai absurdišką situaciją, kad motyvuodama kova prieš afrikinį kiaulių marą, į Lietuvą buvo kreipusis Rusija su klausimu dėl mūsų šalies medžiotojų ginklų skaičiaus. „Žinoma, jiems į šį klausimą nebuvo atsakyta, klausime nėra logikos, bet panašu, jog tai buvo bandymas sužinoti informaciją apie ginklų sklaidą šalyje. Juo labiau, kad anksčiau kalbėta apie medžiotojų įtraukimą į kariuomenės sudėtį karo atveju“, – svarstė anykštėnas.
Trūko diskusijų
Balsavime nedalyvavęs anykštėnas Seimo narys Ričardas Sargūnas įstatymo pataisų atžvilgiu buvo atsargesnis, nei jo kolega S. Jovaiša. Darbo partijai atstovaujantis R. Sargūnas, „Anykštos“ paklaustas, dėl kokių priežasčių nedalyvavo balsavime dėl šio klausimo, kalbėjo, jog pataisos priimtos per skubiai, kad klausimui trūko platesnių specialistų diskusijų: „Iš vienos pusės, kariniu aspektu papildomas potencialas ginti šalį yra labai gerai, bet yra ir problema – rizika, kad ginklą gali pavogti, gali padaugėti brakonieriavimo atvejų, o ir turint ginklą jį norisi išbandyti, tai ką, eis šaudyti į žvyrduobes? Net dėl psichologinio smurto šeimoje – juk užtenka vien žinoti, kad namuose yra ginklas. Pasigedau apvaliojo stalo, prie kurio susėstų specialistai ir svarstytų klausimą“, – argumentus, kodėl nedalyvavo balsavime, aiškino anykštėnas. „Paskutiniai įvykiai Orlande parodė, ką gali padaryti vienas idiotas. Sako, kad pas mus tvarkingi žmonės, bet kas gali žinoti, kas gali atsitikti, kaip iš natų niekada nebūna“, – pastebėjo R. Sargūnas.
Beje, jis kalbėdamas su „Anykšta“, taip pat prisiminė tą patį atvejį, kaip S. Jovaiša, kad kiaulių maro dingstimi Rusija iš Lietuvos prašė duomenų apie medžiotojus ir jų ginklus.
R. Sargūnas atkreipė dėmesį, kad pataisa taip pat palieka neaiškumus dėl realios naudos. Pasak jo, kai kurie kolegos Seime diskutavo, kad šie ginklai pernelyg silpni tam, jog būtų efektyvūs realiuose kariniuose veiksmuose, kad neprilygsta tikrai kariniams A kategorijos ginklams, tačiau prisidėtų kaip atgrasymo priemonė nuo galimos agresijos.
Beje, R. Sargūnas paminėjo, kad ateityje bus svarstymas ir dėl optinių taikiklių naudojimo, tačiau minties toliau nedetalizavo.
„Anykštai“ paklausus, ar skirtingų tipų, kalibrų ginklai (juk savanoriai ir šauliai juos pirktų už savo pinigus) kariuomenei nesukeltų daugiau problemų, nors prieš tai šauliams neleista namuose turėti standartizuotų kariuomenės Šaulių sąjungai perduotų automatinių ginklų, R. Sargūnas sakė: „Niekas nežino ar nėra lobizmo“. Jis pateikė pavyzdį, kad kaip ir su automobiliais, taip ir su ginklų gamintojais – jie gauna naudą ne tik iš pardavimo, bet ir iš eksploatavimo (priežiūra, taisymas, šovinių pardavimas ir taip toliau). Tačiau šio pasvarstymo Seimo narys vis dėlto nenorėjo baigti bloga nata: „Gal per daug tamsiųjų pusių matom, tačiau apvaliojo stalo reikėjo“, – konstatavo parlamentaras.
Kariškiai susitars
Nuomonės, kaip vertina Seimo nutarimą, „Anykšta“ teiravosi buvusio Anykščių rajono teritorinio gynybos štabo ir 74 bataliono vado, atsargos kapitono Stasio Steponėno. Dabartinis Skiemonių seniūnijos seniūnas kalbėjo, kad sprendimą leisti kariams laikyti ginklus namuose palaiko šimtu procentų ir džiaugėsi, kad Seimas pagaliau tam pritarė.
Buvęs kariškis svarstė, jog Lietuvoje yra daug medžiotojų, bet nesigirdi, jog jie vykdytų nusikaltimus su ginklais. „O čia juk kariuomenė, drausmė, struktūra, galų gale žmonės ateina laisvai iš patriotizmo, manau, bus ir didesnis stebėjimas, nors žinoma, gali nutikti koks atvejis, juk ir lazda per metus, kaip sakoma, kartą iššauna“, – apie šaulius ir karius savanorius kalbėjo S. Steponėnas.
Buvęs kariškis taip pat pateikė pavyzdžių, jog Europoje yra tokių šalių, (pavyzdžiui, Šveicarija), kurioje kariai namuose laiko ginklus, o kariuomenių didelę dalį sudaro ginklus turintys savanoriai.
Paklaustas, ar neatrodo keista, jog Seimas neapibrėžė konkrečiau, kokius ginklus turėtų įsigyti kariai, kad nekiltų standartų nebuvimo chaosas, S. Steponėnas svarstė: „Manau, kad ir neturėtų Seimas spręsti dėl smulkmenų, manau, patys šauliai, savanoriai susitars tarpusavyje dėl standartų“, – sutikdamas, kad kariuomenėje negali būti chaoso dėl skirtingų ginklų ir šaudmenų naudojimo, svarstė atsargos karininkas.
Taisyklių liberalizuoti negalima
Buvęs Anykščių policijos komisaras, saugos firmos vadovas, medžiotojas Raimundas Razmislavičius „Anykštai“ kalbėjo, kad sunku šį sprendimą vertinti vienareikšmiškai. Buvęs policininkas atkreipė dėmesį, kad yra šalių, kuriose ginklai parduodami gana liberaliai ir jose kartais dėl to kyla problemų.
R. Razmislavičius atkreipė dėmesį, jog negalima liberalizuoti ginklų laikymo tvarkos ir kontrolės, kad jokiais būdais negalima leisti ginklo laikyti „po lova“, nes kyla rizika, jog kas nors gali ginklą užvaldyti neteisėtai: „Yra reikalavimai, jie nustatyti ir atsakomybė, nesvarbu medžiotojas ar karys, turėtų būti griežtinama“, – „Anykštai“ kalbėjo verslininkas, pridurdamas, kad negalima leisti, kad ginklu būtu šaudoma ne specialiose šaudyklose, o už ginklo saugojimo ir naudojimo pažeidimus turėtų būti atimama teisė jį laikyti. Medžiotojas sakė, kad Anykščių rajone yra tik viena reikalavimus atitinkanti šaudykla.
Beje, jau daug metų ir Anykščių kariai savanoriai nebešaudo rajono karjeruose, kaip prieš kokių 15 – 20 metų, mokytis šaudyti jie vežami į kariuomenės poligonus.
Kaip galimą grėsmę, galima išskirti ir psichologinę riziką, jog kilus konfliktui su ginklą valdančiu asmeniu kiltų pavojus žmogaus gyvybei ar jis bent jau taip jaustųsi. Pasak apsaugos firmos vadovo, įmonė turėjo prašymų iš žmonių saugoti juos, kai po konfliktų su kitais, jie jautė galimą grėsmę saugumui.
