Gintaro būdavo randama ir Anykščiuose

Palangoje nuo 1963 metų buvusiuose grafų Tiškevičių rūmuose veikiančiame Gintaro muziejuje galima pamatyti daugybę įdomių, tiesiog unikalių eksponatų, skirtų tiktai jam- gintarui- vieninteliam organinės kilmės mineralui, susidariusiam sustingus spygliuočių augalų sakams, su upių vandenimis atsiradusiam įvairiose pasaulio šalyse.
Anykštėnai, kurie niekuomet nesilankė šiame dėmesio vertame muziejuje, tikriausiai, gerokai nustebs, sužinoję, kad viena vitrina ekspozicijų salėje skirta būtent Anykščiams.

   Palangoje nuo 1963 metų buvusiuose grafų Tiškevičių rūmuose veikiančiame Gintaro muziejuje galima pamatyti daugybę įdomių, tiesiog unikalių eksponatų, skirtų tiktai jam- gintarui- vieninteliam organinės kilmės mineralui, susidariusiam sustingus spygliuočių augalų sakams, su upių vandenimis atsiradusiam įvairiose pasaulio šalyse.

      Stenduose, vitrinose atsispindi visa gintaro atsiradimo istorija, šio dar nuo Antikos laikų žinomo ir plačiai vartoto mineralo kilmė, gintaro paplitimo teritorija, panaudojimas įvairiose gyvenimo srityse.

       Anykštėnai, kurie niekuomet nesilankė šiame dėmesio vertame muziejuje, tikriausiai, gerokai nustebs, sužinoję, kad viena vitrina ekspozicijų salėje skirta būtent Anykščiams. O stebėtis tikrai verta ir ne vienas teisėtai gali paklausti: „Kuo Anykščiai yra susieti su gintaru?” Štai, jeigu būtų koks nors kvarcinio smėlio,žvyro ar molio muziejus-tada kas kita, Anykščių apylinkėse šių iškasenų yra pakankamai.

        Tačiau, pasirodo, gintaro būdavo randama ir Anykščių apylinkėse. Apie tai byloja ir Palangos gintaro muziejaus stendai. Vitrinoje, pavadintoje „Gintaro migracija”, nurodomi trys  Žemės planetos vystymosi periodai, kurių metu rasta gintaro. Pasirodo, paleogeno metu ( prasidėjusio prieš 65,5 mln.metų ir pasibaigusio prieš 23,05 mln.metų Žemės vystymosi periodo metu  gintaro rasta dabartinėse  Rovno ir Charkovo srityse (Ukraina) ir Šlezvig-Holšteino apylinkėse (Vokietija). O štai kvartero periodo (prasidėjusio prieš 2,588 mln. metų ir pasibaigusio prieš 12 tūkst.metų ) laikotarpiu gintaro rasta Lietuvos pajūrio durpynuose, Kuršių mariose, Lūkšto ežere. Viduriniame periode, kuris muziejaus vitrinoje nurodomas tarp paleogeno ir kvartero – neogeno laikotarpiu- gintaro rasta dabartinėje Jantarnoje gyvenvietėje (Kaliningrado sritis) ir Anykščiuose.

        Kaip teigia mokslininkai, neogeno periodas- tai Žemės istorijos kainozojaus eros periodas, prasidėjęs prieš 65,5 mln. metų ir tebesitęsiantis iki šių dienų. Tyrinėtojai pažymi, kad neogeno periode  surastas Baltijos gintaras yra pats jauniausias pasaulyje.

        Kada tiksliai Anykščių apylinkėse buvo surasta gintaro, nepavyko išsiaiškinti. „ Tarybinės lietuviškos enciklopedijos”, išleistos 1985 metais, I tomo 620 puslapyje, kur pasakojama apie gintarą, nurodoma, kad, tirpstant

 ledynams, plačiai visur tekėjusios upės, kuriomis ir buvo atneštas į kai kurias vietoves gintaras. Kaip pavyzdys, pateikiamas faktas, kad gintaro tuo laikotarpiu buvo rasta ir prie Anykščių.

      Peršasi išvada, kad tirpstantys ledynai gintarą upėmis į Anykščius atplukdė prieš tūkstančius, o gal ir milijonus metų. Bet tai išaiškinti, sukonkretinti, paviešinti visuomenei- jau Anykščių krašto istorijos tyrinėtojų, žemiečių mokslininkų uždavinys.

      Ir vis tik labai įdomu žinoti, kad kurortiniai Anykščiai, lietuvių rašytojų „meka”, vyndarių kraštas, kadaise garsėjo ir gintaru…