Anykščiai Lietuvoje išsiskiria tuo, kad čia kiekvieną savaitgalį užsukę svečiai kaskart randa originalių, nekasdienių renginių, veiklų ar vietų gamtoje. Gyventojų dėmesys aplinkai – čia taip pat išskirtinis. Pasak anykštėnų, rūpintis gamta, skirti laiko menui juos įpareigoja pirmasis Lietuvos ekologas – poetas, vyskupas Antanas Baranauskas, sukūręs „Anykščių šilelį“.
Artėjantį savaitgalį, po įspūdingais renginiais džiuginusios miesto šventės, Anykščiai siūlo atgauti ramybę ir pasisemti Šimonių girios stiprybės Inkūnuose. Sekmadienį, 14 val. iškilmingomis šventomis mišiomis ir koncertu Inkūnų kaime bus minimas Švč. Aušros vartų Dievo Motinos Bažnyčios 80-metis. Koncertuos Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica Humana“ ir solistai. Tai jau trečiasis, vainikuojantis jubiliejinių parapijos metų renginių sekmadienis.
Specialiai Inkūnams rengiamoje programoje skambės ir klasikų, ir šiuolaikinės bažnytinės muzikos kūriniai. Solistai: Simona Liamo (sopranas), Barbora Domarkaitė (smuikas). Nikita Nekh (smuikas, Ukraina), Robertas Beinaris (obojus). Koncertą remia Anykščių rajono savivaldybė, Lietuvos nacionalinė filharmonija.
Programoje – Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Handel, Wolfgang Amadeus Mozart, Ennio Morricone, Franz Schubert, Myroslav Skoryk, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Pranciškaus Beinario, Galinos Savinienės ir kt. muzika.
Po koncerto planuojama agapė, ar kitaip – vaišės, kurias šiame kaime įprastai po šv. Mišių sudeda visi ant bendro stalo, bendrauja su atlikėjais, pasakoja apie savo veiklas, kaimą supančius miškus. Svetimėjančioje visuomenėje ši unikali tradicija čia išliko gyvybinga.
Nedidelis, vos kelių sodybų, apsuptas miškų, ant Šventosios upės kranto įsikūręs kaimas žymus ne tik tuo, kad turi savo bažnyčią, kurioje vykstantys renginiai apjungia pavienius, miškuose išsibarsčiusius vienkiemius. Medinė Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia pastatyta per karą – 1942 m. Inkūnų kaimo ir jo aplinkinių vienkiemių gyventojai net šalį siaubiant svetimiems daliniams sugebėjo įgyvendinti svajonę – pastatyti savo maldos namus. Šalia, per Šventąją, įrengtas kabantis tiltas, kad į bažnyčią galėtų ateiti ir kitapus upės gyvenantys žmonės.
Vietos gyventojai sako, kad Inkūnai – tai vieta dvasiniam ir kūniškajam troškuliui malšinti. Šalia
bažnyčios trykšta šaltinis, iš kurio pasisemti vandens žmonės vyksta ne vieną kilometrą.
Renginio organizatoriai – Šimonių girios bendruomenė – kviečia užsukti sekmadienį į Inkūnus, atgauti dvasios ramybę, prisiminti žmones, kurie prieš 80 metų, net ir vykstant karui, aukojo savo pinigus vardan svajonės, o jų pastatytais maldos namais šiandien, kaip tikinčiųjų bendruomenės centru, džiaugiasi visi Šimonių girios gyventojai.
Šimonių girios bendruomenė
Smuikininkė Barbora Domarkaitė
tik neiskok to koncrto girios vidury otai iki inkunu teks ait dienu kitu
Po tokių grianančių (žmogų ir aplinką) festivalių, kaip devilstone, tai tikras džiaugsmas, atgaiva. Dėkui!
Tai bus kiti solistai, ar ne ? Kad tik K. Domarkaitės solinė nuotrauka . Tekste tai dar trys nurodomi.
Pagaliau nebeklaidinami žmonės , kad INKŪNAI YRA ŠIMONIŲ girioje.
Ramuldavos miškuose įsikūrę kaimai: Niūronys, Šeimyniškėliai, Pavarės I, Pavarės II, Pavarės III, Pavarės IV, Stakės, Paandrioniškis, Duobulė, Gojus, Paelmis, Ramuldava, Rašimėliai, Zigmantava, Smalina, Knebiai, Medinos, Mičionys, Ragaišiai, Ramaškonys, Šienraistis, Inkūnai, Lašiniai, Legai, Vertimai, Gaidžiai, Dauneikiai.
Tokią išmonę taip priekaištingai demonstrjuojat, o Užulieknio ir neparašėt… Kaimas gyvas, išlikęs, su gyventojais šalia Medinų Ramuldavos miške. Net Wikipedijoj turi savo demografijos lentelę… Tai jei to nepaminėjot, gal verta ir giliau paknisti kiek dar nežinot? O jau tiek iniciatyvos demonstruotis… (labai smagu, pasirodo, komentuoti )