Graikijos naujosios vyriausybės atstovai pradėjo derybas su Europos Komisijos (EK) ir Europos centrinio banko (ECB) vadovais, skelbia BBC.
EK vadovas Žanas Klodas Junkeris šiltai sutiko premjerą Aleksį Ciprą Briuselyje. Graikijos finansų ministras Janis Varufakis pranešė, kad derybos su ECB vadovu Marijumi Dragiu Frankfurte taip pat buvo labai „vaisingos”.
J. Varufakis nori įtikinti ECB, kad, kalbant apie Graikijos skolos grąžinimą, reikia atsižvelgti į šalies ekonomiką – kuo daugiau ji atsigauna, tuo daugiau skolos Graikija gali padengti. J. Varufakis pranešė Vokietijos laikraščiui „Die Zeit”, kad jis vadovauja bankrutavusios šalies finansų ministerijai, ir bandė įtikinti, kad naujoji Atėnų politika nereiškia, jog šalis nevykdys pažadėtų reformų. „Diskusija buvo labai vaisinga”, – pokalbį su ECB vadovu apibūdino finansų ministras.
Jo vizitas Vokietijoje ir premjero susitikimas su Ž. K. Junkeriu Briuselyje yra vienas iš bandymų įtikinti Europos lyderius nurašyti Graikijos skolą.
Graikijos kairiųjų pažiūrų vyriausybė pažadėjo nutraukti šalyje vykdomą taupymo politiką. A. Cipro partija „Syriza” sukėlė daug panikos euro zonoje pranešusi, kad atsisakys paskutinės finansinės paramos dalies. Dabartinė paramos programa baigiasi vasario 28 dieną. Vis dar deramasi dėl paskutinių 7,2 milijardo eurų, kuriuos kreditorių trejetas pažadėjo sumokėti. Naujoji Graikijos vyriausybė jau pradėjo stabdyti taupymo politiką.
Euro zonos finansų ministrai susitiks vasario 11 dieną ir tarsis dėl susiklosčiusios situacijos Graikijoje.
Trečiadienį A. Cipras susitiko ir su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku (Donald Tusk).Vėliau Graikijos premjeras keliaus į Paryžių susitikti su Fransua Olandu (Francois Hollande). Ketvirtadienį J. Varufakis pasimatys su Vokietijos finansų ministru, laikomu vienu didžiausių naujosios Graikijos vyriausybės kritikų. Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) taip pat nepritaria skolos nurašymui, teigdama, kad šaliai jau anksčiau buvo pritaikyta daug nuolaidų. Graikijos skola – 315 milijardų eurų, tai sudaro 175 procentus šalies BVP.
Ankstesnioji Graikijos vyriausybė susitarė su EK, ECB ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl šaliai suteiktos 240 milijardų eurų finansinės pagalbos. Dabartinis šalies finansų ministras siūlo keisti vertybinius popierius į obligacijas, kurios būtų kreditoriams grąžintos tik tuomet, jeigu atsigautų Graikijos ekonomika. Ministras nusiteikęs optimistiškai.
