Grėsmės

Taigi: „Didžiausia grėsmė, kad Lietuvai vadovauja buvę tarybiniai aktyvistai. Aukščiausią postą valstybėje užima asmuo, kuriam visiškai nesvarbu kam tarnauti – anksčiau komunizmui, dabar globalizmui, galimai bendradarbiavęs su KGB. Jam ir valstybei didelę įtaką daro kitas asmuo, sovietinės sistemos numylėtinis, žinoma, ne už gražias akis, kuris galimai bendradarbiavo su KGB, pravardė Dėdulė. Nekalbant apie kitus valstybės postus, kuriuose pilna buvusiųjų tarybinių aktyvistų, net bendradarbiavusių su KGB, ar jų palikuonių, kurie šiandien visomis jėgomis naikina viską, kas jiems primena jų „šlovingąją“ sovietinę praeitį, net nekalbančios skulptūros užkliūna.
Internete paskleistas faktas, jeigu tiesa, tai viską paaiškina kodėl nebuvo priimtas Desovietizacijos įstatymas, nors konservatoriai Seime turėjo absoliučią daugumą ir nereikėjo su kitomis partijomis daryti koalicijos, galėjo bet ką priimti (ir priėmė dėl savęs žemių skraidymo įstatymą): „Konservatorių partijoje, išrinktoje į Seimą 1996 metais, iš 78 Seimo narių (kartu su KD) 72 buvo komunistai (tai yra karjeristai, kurie už sidabrinius tarnaus bet kam, kad ir velniui), tame skaičiuje ir buvęs Lietuvos TSRS generalinis prokuroras.“
Bet tai ne didžiausia grėsmė. Didžiausia grėsmė yra tai, kad Lietuvoje nėra demokratijos, kad Lietuva yra švelnios diktatūros šalis ir svarbiausiais valstybės bei tautos gyvenimo klausimais sprendimus priima šimtas žmonių ar net vienas asmuo. Paprasčiausias pavyzdys iš prieškarinių laikų: Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje valdžią paėmė fašistinės jėgos, Šveicarijoje jiems į valdžią ateiti kelias buvo užkirstas, nes Šveicarija, skirtingai nuo pastarųjų, buvo demokratinė valstybė ir ten tauta referendumu užkirto kelią fašistams gauti valdžią, todėl valstybė galėjo išlikti neutralia ir išvengti įsivėlimo į daug nuostolių valstybėms atnešusį karą.”