Kaip ir kasmet, pirmasis žiemos mėnuo pradedamas minint visame pasaulyje žinomą ligą – AIDS. Taigi, gruodžio 1- oji – Pasaulinė AIDS diena.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento Anykščių skyriaus duomenimis per 22 metus (1996-2018 m.) Anykščių rajone tik 2004 m. užregistruotas 1 žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) ligos atvejis. Sirgo 60-metė kaime gyvenanti moteris. 2008 m. tiriant kontaktinius asmenis kaime gyvenančiai 39 metų moteriai nustatytas besimptomis užkrėstumas žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), o 2009 m. vienam vyrui nustatyta kita būklė, pasireiškusi dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) ligos (tokį ligos pavadinimą pateikia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija bei Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba Tarptautiniame statistiniame ligų ir sveikatos problemų klasifikatoriuje TLK-10). Sirgo 31 metų miesto gyventojas, bausmę atliekantis laisvės atėmimo vietoje. Užsikrėtimo būdas – intraveninių narkotikų vartojimas.
Užsikrėtus žmogaus imunodeficito virusu AIDS susergama ne iš karto
Kalbant apie šią ligą, pirmiausiai reikia pasakyti, kad ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) ir AIDS (įgytas imunodeficito sindromas) labai dažnai yra painiojami. ŽIV patekęs į žmogaus organizmą naikina baltuosius kraujo kūnelius, imuninėje sistemoje atliekančius labai svarbų vaidmenį kontroliuojant (įspėjant ir stabdant) infekcijas. ŽIV infekuotas žmogus nebūtinai jaučiasi ligotas. Iš tikrųjų užsikrėtęs imunodeficito virusu žmogus paprastai jaučiasi sveikas dar ilgus metus, vidutiniškai 10 metų. ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema iš lėto silpsta ir žmogus tampa neapsaugotas nuo ligų ar infekcijų, nuo kurių sveika imuninė sistema gali apsiginti. AIDS – vėlyvoji ŽIV infekcijos stadija. AIDS diagnozuojamas tada, kai ŽIV išveda iš rikiuotės imuninę sistemą ir kai asmuo suserga sunkiomis ligomis, nes imuninė sistema yra visiškai pažeista. Žmogaus organizmą ima pulti įvairūs ligų sukėlėjai (oportunistinės infekcijos) ir žmogus suserga įvairiomis ligomis: plaučių uždegimu ar meningitu, tam tikros rūšies vėžiu ar tuberkulioze ir kitomis. Tuberkuliozė yra dažniausiai tarp AIDS sergančių pacientų pasitaikanti oportunistinė infekcija. Laiku nenustačius ir neskyrus specifinio priešvirusinio gydymo ŽIV liga baigiasi mirtimi.
Ligos infekcijos šaltinis – žmogus
Reikia žinoti, kad infekcijos šaltinis – ŽIV užsikrėtęs žmogus. Didžiausia ŽIV koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. ŽIV užsikrečiama tiesiogiai į kraują, per gleivines ar pažeistą odą patekus ŽIV užkrėstų organizmo skysčių. Taigi, ŽIV infekcija galima užsikrėsti:
– Lytinių santykių metu. ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius.
– Per kraują. Perpilant kraują ar jo komponentus, per nesterilias injekcijas ir procedūras.
– ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką nėštumo ir gimdymo metu bei žindydama naujagimį.
Taip pat reikia žinoti, kad seilėse, šlapime, ašarose, prakaite ŽIV koncentracija yra nedidelė, todėl nekelia užsikrėtimo pavojaus. ŽIV neplinta: per kasdienius kontaktus (paspaudžiant ranką sveikinantis, apsikabinant); per maistą; naudojantis tais pačiais valgymo įrankiais (puodeliais, lėkštėmis ir kt.); naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, dušu su ŽIV užsikrėtusiu asmeniu; bučiuojantis; per vabzdžių (uodų, erkių) įkandimus.
Užsikrėsti žmogaus imunodeficito virusu gali kiekvienas
Reikia pabrėžti, kad virusui imlūs visi žmonės. Specifinės imunoprofilaktikos priemonių nėra, vakcina dar tik kuriama. Vienintelis būdas sužinoti, ar asmuo užsikrėtęs ŽIV, yra ŽIV testas. Šis tyrimas dažniausiai atliekamas paėmus kraujo iš venos mėginį. Galima ir kita tiriamoji medžiaga. Pasitikrinti dėl ŽIV rekomenduojama:
– nėščiosioms;
– kai ilgiau kaip mėnesį kosima, karščiuojama, viduriuojama;
– dažnai (daugiau kaip 2 k. per metus) sergama plaučių uždegimu, bronchitu, gerklės, ausų ir kitais uždegimas;
– kai nuolat jaučiamas nuovargis ir silpnumas, naktimis gausiai prakaituojama;
– be priežasties netekus daug svorio (daugiau kaip 10 proc.);
– turėjus lytinių santykių su: vartojančiais ar vartojusiais narkotines ir psichotropines medžiagas, atsitiktiniu lytiniu partneriu, ŽIV užsikrėtusiu asmeniu, seksualinių paslaugų teikėjais, asmenimis iš šalių kuriose didelis ŽIV paplitimas (pvz. Afrikos, Estijos, Ukrainos ir kt.), taip pat vyrams, turėjusiems lytinių santykių su vyrais arba kai lytiniai partneriai turėjo daugiau nei vieną lytinį partnerį per pastaruosius 12 mėnesių;
– susirgus: tuberkulioze, Herpes infekcija (lėtinės opos, trunkančios ilgiau kaip 1 mėn.), sifiliu, gonorėja ar kita lytiškai plintančia infekcija, Kapoši sarkoma ar kitais onkologiniais susirgimais, hepatitu C ar B;
– padidėjus kaklo, pažastų ar kirkšnies limfmazgiams, turint burnos ir genitalijų opas, neišnykstančias ilgiau kaip 1 mėn.
– kai sergate lytinių organų kandidoze (ilgiau kaip 1 mėn.) arba burnos, stemplės ar gerklės kandidoze (ilgiau kaip 1 mėn.);
– vaikams, kuriuos pagimdė narkotines ir psichotropines medžiagas vartojanti arba ŽIV užsikrėtusi motina;
– patyrus smurtą ar lytinę prievartą;
– įsidūrus kažkieno naudota adata;
– asmenims, turėjusiems sąlytį (įskaitant ir profesinį) su ŽIV užsikrėtusio ar galimai užsikrėtusio asmens krauju ar kitais organizmo skysčiais.
Asmeninės apsaugos priemonės padės apsisaugoti nuo užsikrėtimo
Atkreipiame dėmesį į tai, kad siekiant apsisaugoti nuo per lytinius santykius plintančio ŽIV, visada bet kokių lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvą. Taip pat svarbu turėti pastovų partnerį. Jei sergama kokia nors kita lytiškai plintančia liga, būtina ją išsigydyti, nes sergant kita lytiškai plintančia liga padidėja rizika užsikrėsti ŽIV.
Pabrėžiame, kad siekiant išvengti per kraują perduodamo ŽIV, nesinaudoti kitų panaudotais (nesteriliais) švirkštais ar adatomis, manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių darymo ar kitais instrumentais. Naudoti asmenines apsaugos priemones ir vengti mikrotraumų darbo metu atliekant invazines procedūras, kai yra kontaktas su paciento biologiniais skysčiais.
Pabaigai atkreipiame dėmesį į tai, kad poekspozicinė ŽIV profilaktika – prevencinis gydymas, kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, skiriamas ekspozicijai įvykus darbo metu, atliekant profesines pareigas ir / arba smurtą ar prievartą patyrusiems asmenims, jei atvejis užregistruotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kitais atvejais asmenys už poekspozicinės ŽIV profilaktikos vaistus moka patys.