Po nelabai civilizuotos Kachetijos, kalnuotosios Tušetijos ir Kazbeko papėdėje esančios Stepantsmindos, 12-ąją kelionės dieną pasiekėme Stalino miestą Gorį. Matyt, kalnai šiek tiek išvargino, todėl Goris džiugino. Ir našlė osetinė, pas kurią gyvenome, atrodė beveik tobula ir vienas Gorio baras, kurio visus tris vakarus praleistus Stalino mieste neišdavėme, tiesiog tviskėjo svetingumu. Barmenės nešnekėjo nei rusiškai, nei angliškai, todėl mumis rūpinosi baro vadybininkė. Aplink mus lakstė mažiausiai keturios barmenės, karts nuo karto vis pavalydamos ir taip švarų stalą. Gera būti užsieniečiu…
Po nelabai civilizuotos Kachetijos, kalnuotosios Tušetijos ir Kazbeko papėdėje esančios Stepantsmindos, 12-ąją kelionės dieną pasiekėme Stalino miestą Gorį. Matyt, kalnai šiek tiek išvargino, todėl Goris džiugino. Ir našlė osetinė, pas kurią gyvenome, atrodė beveik tobula ir vienas Gorio baras, kurio visus tris vakarus praleistus Stalino mieste neišdavėme, tiesiog tviskėjo svetingumu. Barmenės nešnekėjo nei rusiškai, nei angliškai, todėl mumis rūpinosi baro vadybininkė. Aplink mus lakstė mažiausiai keturios barmenės, karts nuo karto vis pavalydamos ir taip švarų stalą. Gera būti užsieniečiu…
Stalino muziejus originalus ne eksponatais, o Stalino, kaip asmenybės, pateikimo forma. Gidė kaip šeštajam dešimtmetyje iškilmingai pasakojo vado biografiją, dėstė, jog represijos vyko, matyt, be Stalino žinios.
Iš Stalino Goris stengiasi uždirbti – bilietas į muziejų kainuoja 15 larių (apie 22 litus), magnetukas su Stalino atvaizdu – 25 larius (apie 37 litus), butelis vyno, kurio etiketėje Stalinas – 40 larių (60 litų).
Kita Gorio įžymybė – šalia jo esantis miestas olose Uplisciche, įkurtas prieš mūsų erą.
Lietuvoje labai gerai žinomas Boržomi „brendas”, todėl iš Gorio 70 kilometrų elektriniu traukiniu važiavome iki Boržomio. Traukinio bilietas į vieną pusę kainuoja vos larį (1,5 litų), tačiau ir veža kaip už larį 70 km – gal keturias valandas. Grįžome į Gorį mikriuku. Vairuotojas taip rizikingai lenkė kitus automobilius, jog keleiviams sunkiai sekėsi tvardyti emocijas. Amerikietė, pamaniusi, jog neišvengiamai turėtume trenktis kaktomuša į kitą automobilį, griuvo ant sėdynės ir susiėmė rankomis galvą. Supratau, kad šventieji, kurių paveiksliukų yra kiekviename automobilyje – ne butaforija, jie išties turi daug ir rimto darbo. Pernai šaipėmės, jog Ukrainoje kelio ženklai – rekomendacinio pobūdžio, Gruzijoje – jie ir šios funkcijos neatlieka, dekoracijos ir tiek…
Ir į Boržomį, ir į Gorį atėję dideli turizmo plėtrai skirti pinigai. Tačiau, kiek milijonų begautų, regis, gruzinams poros tūkstančių vis tiek stinga. Prie įėjimo į Uplisciche miestą olose pastatytas modernus administracinis kompleksas, o šalia komplekso – prekybos kioskas iš kirviu kapotų baslių. Boržomyje vienas šaltinis pakiškas po stogu, už milijonus padarytas SPA, o kitas šaltinis „laukinis”, kokių 1943-ųjų lygmens. Persirengimo kabina iš baslių ir skudurų, šaltinio prižiūrėtojas sėdi per penkiolika minučių suręstoje pašiūrėje.
Beje, Goryje po Gruzijos Nepriklausomybės paskelbimo buvo pakeistas Lenino gatvės pavadinimas, o Stalino gatvė išliko iki šių dienų.
Ir Boržomyje, ir Goryje, ir kituose turistiniuose objektuose – nauji turizmo informacijos centrų pastatai. Boržomio informacijos centre pasakojo, kad daugiausiai turistų į Gruziją atvažiuoja iš Izraelio, antroje vietoje – Lenkija, trečioje – Vokietija, o Lietuva, Latvija ir Estija kartu sudėjus užima ketvirtąją vietą.
Prabangiame osetinės Svetlanos name porą naktų nakvojo italai, vieną naktį – trys iraniečiai. Vakare
prie stalo iraniečiai pasakojo, jog jų šalyje vykdoma galinga Gruzijos reklaminė kompanija, net CNN Irane rodo reportažus apie šią šalį. Iraniečiams kaip ir izraeliečiams, turkams, amerikiečiams, Europos Sąjungos valstybių piliečiams nereikia Gruzijos vizų. O šiais metais bevizis režimas įvestas ir nekenčiamos Rusijos piliečiams.
Buvusi gydytoja Svetlana pasakojo, kad ją imtis turistų apnakvindinimo verslo įkalbėjo turizmo informacijos centro darbuotojai. Prezidentas Michailas Saakašvilis stengiasi daryti ne tik išorinę Gruzijos reklamą, bet ir dirba su pačiais gruzinais – tiems, kas imasi turizmo verslo, rengiami kursai, taikomos mokesčių lengvatos. Kieno metinės pajamos nesiekia 30 tūkst. larių (45 tūkst. litų) – tie apskritai nemoka mokesčių.
Kalbama, kad Gruzijoje praktiškai nėra nusikalstamumo – patys gruzinai tikina, kad nebijokit, nieko jums neatsitiks, niekas neapvogs… Teigiama, jog ir Gruzijos policija – absoliučiai „švari”, visi kyšininkai išgaudyti, susodinti, o iš likusių dirbti niekas kyšio neims. Sako, į kalėjimą sodina ne tik patį pareigūną kyšininką, bet baudžia ir visą jo pamainą.
Trumpai
Stalinas. Josifas Stalinas, tikroji pavardė Džiugašvilis, gimė 1879 metais Goryje, mirė 1953 metais. Realus Tarybų Sąjungos vadovas nuo 1922 iki 1953 metų. Manoma, jog dėl Stalino represijų ir valdymo modelio gyvybės neteko per 100 mln. žmonių. Kalbinti gruzinai teigė, jog jie nevertina – gėris Stalinas ar blogis, sako, jog jis – „daug pasiekęs mūsų tautietis”. Goryje saugomas namas-muziejus, kuriame gimė Stalinas, o prabangus Stalino muziejus pradėtas statyti diktatoriui dar gyvam esant. Muziejininkė tikino, kad memorialas statytas be Stalino žinios: „Būtų Josifas Visarionovičius žinojęs – būtų neleidęs”.
Goris. 50 tūkst. gyventojų turintis Stalino miestas Gruzijoje šeštas pagal gyventojų skaičių. Iš Tbilisio iki Gorio – apie 60 km. Už keliolikos kilometrų į Šiaurę nuo Gorio prasideda separatistinės Pietų Osetijos teritorija. Per 2008-ųjų Gruzijos ir Rusijos karinį konfliktą Goris buvo bombarduotas.
„Boržomi” vanduo. Pirmą kartą į butelius „Boržomi” mineralinis vanduo išpilstytas XIX amžiaus pabaigoje. „Boržomi” vandens gręžiniai siekia 2300 m. „Boržomi” vanduo žemės paviršių pasiekia būdamas 38-41 laipsnio šilumos. Šis Gruzijos vanduo laikomas strategine preke – 2006 metais Rusiją paskelbė embargą gruziniškam vynui ir „Boržomi” vandeniui. Boržomi kurortinis miestelis įsikūręs vidurio Gruzijoje, apie 120 km nuo Tbilisio Jame yra15 tūkst. gyventojų.
„Minties” leidykla išleido „Anykštos” žurnalisto Vidmanto Šmigelsko kelionių apybraižų knygą „Kryptis-Rytai”. Knyga iliustruota fotomenininko Rimgaudo Šlekio nuotraukomis.
Leidinyje pasakojama apie keturių bičiulių: anykštėnų Ričardo Skvarnavičiaus, Aido Gilio, V. Šmigelsko ir vilniečio Rimgaudo Šlekio – keliones po buvusią Tarybų Sąjungą.
Knygą sudaro trys skyriai: Iš Rusijos – be pykčio (Maskva-Krasnojarskas, Severobaikalskas-Nižnij Angarskas-Ulan Udė, Turka-Ust Barguzinas-Svetoj Nos-Olchonas Irkutskas, Sliudenka, Baikalas-Ulan Ude, Krasnojarskas); Kelionė į Koktebelį (Karpatai-Moldova-Padniestrė-Odesa-Krymas); Gruzijos chameleonas: tarp Europos ir Azijos (Tbilisis-Sighnaghi-Alazani slėnis-Lagodekhi-Tušetija-Stepantsminda-Goris, Boržomis-Svanetija-Batumis, Tbilisis)
Knygą „Kryptis-Rytai” galima nusipirkti ir internetu – http://www.mintis.eu/kelions-ir-apie-jas/910-kryptis-rytai.html
