Gruzinai pasakojo, kad Batumyje gera ir gražu, bet Suchumyje – dar geriau. Regis, bent jau visuomenėje sklando nuotaikos, jog Abchaziją Gruzijai reikia atsikovoti. O Pietų Osetija, atrodo, jiems nerūpi. „Kam tie kalnai reikalingi”, – panašiai tokias mintis apie prarastą Pietų Osetiją girdėjau kelis kartus.
Gruzinai pasakojo, kad Batumyje gera ir gražu, bet Suchumyje – dar geriau. Regis, bent jau visuomenėje sklando nuotaikos, jog Abchaziją Gruzijai reikia atsikovoti. O Pietų Osetija, atrodo, jiems nerūpi. „Kam tie kalnai reikalingi”, – panašiai tokias mintis apie prarastą Pietų Osetiją girdėjau kelis kartus.
Abchazijos plotas – 8600 kv.km, Pietų Osetijos – 3900 kv.km (Anykščių rajono plotas – 1765 kv.km). Abchazijoje gyvena ketvirtis milijono žmonių, Pietų Osetijoje – vos 70 tūkst. gyventojų.
Gruzinai tikino, kad važiuojant į Abchaziją reikia Rusijos vizų, todėl Suchumio grožio taip ir nepamatėme. Iš Batumio naktiniu traukiniu išvažiavome į Tbilisį. Mažiau nei 400 km atstumą traukinys bildėjo 8 valandas, bet šį kartą „gyvenome” beveik prabangiame kupė su minkštais gultais, vaizdo aparatūra, teoriškai – ir su kondicionieriumi. Garvežys tempė per 20 vagonų, matyt, iš sostinės į Batumį ir atvirkščiai populiaru keliauti traukiniais. Vagono palydovas, paprašytas, kad duotų patalynę, didžiai nustebo: „Vaikinai, čia – Gruzija. Čia linksmintis reikia, o ne miegoti.”
Paskutinę viešnagės Tbilisyje dieną svarbiu akcentu tapo apsilankymas supermarkete. Lentynose puikuojasi „Vičiūnų” grupės silkės. Radau sūrio, ant kurio kirilica užrašyta „estiškas”. Estai dėl jų darymo slavais, ko gero, įsižeistų. Maisto produktų kainos gal keliais procentais mažesnės nei Lietuvoje, bet neženkliai. O vyno butelis parduotuvėje kainuoja nuo keliolikos litų. Tiesa, litrą „čačios” – vynuogių degtinės iš privatininkų (jie nelaikomi pilstukininkais) pirkome už 9 litus. Kokios gruzinų algos, išsiaiškinti kebloka – savo užrašuose kelis kartus žymėjausi, ką apie pajamas sakė gruzinai – išėjo prieštaringi parodymai. Greičiausiai „normalia” alga laikoma 800-1000 litų. Rusiškame Gruzijos savaitraštyje rašoma, jog 1,6 mln. gruzinų, arba daugiau nei trečdalis šalies gyventojų, neturi jokių pajamų. O oficialiosios statistikos duomenimis, žemiau skurdo ribos gyvena 80 proc. Gruzijos piliečių. Tuo tarpu Gruzijos parlamento pirmininkas pernai uždirbo 91 832 larius (beveik 140 tūkst. litų).
Iš Tbiliso į Vilnių skridome tuo pačiu maršrutu kaip ir į priekį – su persėdimu Kijeve. Kalnuose radau akmenioką, kuriame gamta suformavo žmogaus veidą – matyti akys, šypsena. Vyno buteliai begėdiškai apsunkino kuprinę, todėl akmenį, sveriantį kokius porą kilogramų, įsidėjau į rankinį bagažą. Jau Tbilisio oro uoste jis sukėlė tarnybų susidomėjimą. „Kam jums tas akmuo?” – peršvietęs bagažą stebėjosi gruzinas. Sakau, „gražus jis, šypseną matot?”. Apžiūrėjo, kolegoms parodė ir besijuokdami mane su visu akmeniu paleido. Užkliuvo suvenyras ir ukrainiečių pareigūnams Kijevo oro uoste. Ir tie paleido, ir akmenį atidavė, tačiau reakcija buvo visai kitokia nei gruzinų. Ukrainiečiai rimtais veidais aiškino, kad tai ne šypsena, o bukas ginklas, kurį panaudojęs galiu užgrobti lėktuvą. Sutikau: „Žinoma. Visuomet taip darau, jau ne vieną lėktuvą esu nuvaręs”. „Gerai, – sako, – Padėk šokoladą ant kondicionieriaus ir nešdinkis su visu akmeniu…”
O priešpaskutinis Tbilisyje sutiktas gruzinas buvo mikriuko vairuotojas, ant rankos išsitatuiravęs „Rita”. Sakė, 1972 metais tarnavo kariuomenėje Šiauliuose, įsimylėjo lietuvę. Linkėjimai, tau, Rita iš Gruzijos…
Trumpai
Automobiliai. Penkerius metus gruzinams leista važinėti automobiliais be techninės apžiūros. Tik 2013-aisiais bus pradėta tikrinti, ar automobiliai techniškai tvarkingi.
Krikštas. Trečiąjį šeimoje gimusį vaiką krikštija pats Gruzijos pravoslavų bažnyčios patriarchas. Gruzinai sako, jog patriarchas dabar nieko kito ir neveikia – tik kūdikius krikštija. Teigiama, kad ši priemonė paskatino gimstamumą – gruzinams didelė garbė sulaukti aukščiausiojo dvasininko.
Lietuviai. Per Eurovizijos dainų konkursą lietuviai aukščiausiu balu įvertino Gruzijos atstovą, o gruzinai – Lietuvai atstovavusią Eveliną Sašenko. Pataloginė meilė! Tačiau gruzinai, regis, Lietuvą, Latviją ir net Lenkiją dažnai suplaka į vieną darinį. „Iš Lietuvos? Aha, žinau. Lietuva – tai Ryga, Pabaltijys, Latvija”. Porą kartu išgirdome, jog Lietuva gruzinams pirmiausia asocijuojasi su lėktuvo katastrofoje žuvusiu Lenkijos prezidentu Lechu Kačinskiu. Tiesa, daugelis žinojo, kad Lietuva – krepšinio šalis.
Nakvynė. Nakvynės kainos pas žmones Gruzijoje svyruoja nuo 15 iki 30 larių (nuo 22 iki 45 litų). Visur už papildomą mokestį (7,5 – 12 larių) siūlomi pusryčiai. Maitina labai skirtingai – pas vienus šeimininkus už šį mokestį gausi tik chačapurį ir arbatos, pas kitus – stalas gali būti nuklotas keliolikos pavadinimų valgiais. Pasirodė, jog viskas, kas panašu į blynus su sūriu, vadinama chačapuriu.
„Minties” leidykla išleido „Anykštos” žurnalisto Vidmanto Šmigelsko kelionių apybraižų knygą „Kryptis-Rytai”. Knyga iliustruota fotomenininko Rimgaudo Šlekio nuotraukomis.
Leidinyje pasakojama apie keturių bičiulių: anykštėnų Ričardo Skvarnavičiaus, Aido Gilio, V. Šmigelsko ir vilniečio Rimgaudo Šlekio – keliones po buvusią Tarybų Sąjungą.
Knygą sudaro trys skyriai: Iš Rusijos – be pykčio (Maskva-Krasnojarskas, Severobaikalskas-Nižnij Angarskas-Ulan Udė, Turka-Ust Barguzinas-Svetoj Nos-Olchonas Irkutskas, Sliudenka, Baikalas-Ulan Ude, Krasnojarskas); Kelionė į Koktebelį (Karpatai-Moldova-Padniestrė-Odesa-Krymas); Gruzijos chameleonas: tarp Europos ir Azijos (Tbilisis-Sighnaghi-Alazani slėnis-Lagodekhi-Tušetija-Stepantsminda-Goris, Boržomis-Svanetija-Batumis, Tbilisis)
Knygą „Kryptis-Rytai” galima nusipirkti ir internetu – http://www.mintis.eu/kelions-ir-apie-jas/910-kryptis-rytai.html