Į Dabužius veda ne tik geras kelias, bet ir žmonės

Dabužiuose stovi Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia: nors parapijiečių lieka vis mažiau, norinčiųjų pasimelsti atsiranda.
Buvusio Dabužių parapijos administratorius kan. Stanislovo Krumpliausko dėka, bažnyčia ir jos šventorius buvo sutvarkyti, išvalyti, pastatytas naujas paminklas kraštiečio, vieno raštijos pradininkų, Konstantino Sirvydo garbei.

Būdavo daug krikštynų ir tuoktuvių

Buvęs Anykščių savivaldybės mero pavaduotojas, buvęs Tarybos narys, visuomenininkas Valentinas Patumsis taip pat buvo ir Dabužių Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios pastoracinės tarybos pirmininkas, vaikystėje lankęs šią bažnyčią.

„Esu gimęs Dabužių „pasienyje“ – tarp anuometinių Kavarsko ir Anykščių rajonų. Tais laikais Dabužiuose susidūrė praktiškai trys rajonai: Anykščių, Kavarsko ir Troškūnų, o mes priklausėme Dabužių parapijai. Šiuo metu jau retokai apsilankau Dabužių bažnyčioje – turbūt porą kartų per mėnesį. Situacija bažnyčioje, kurią šiuo metu matau, yra apverktina… Kartais bažnyčioje būna aštuoni žmonės, jei su choristais – dešimt. Labai retai kada ateina apie dvidešimt žmonių – tuomet sakau, kad susirinko gausiai. Bažnyčioje lankosi tik senukai ir moterys… Dabužiečiai, nežinau kodėl, bet nėra labai uolūs bažnyčios lankytojai. Žinoma, daugelio jų ir nebėra. Atsimenu, jaunystėje parapijiečių buvo gal per 600, o dabar, man atrodo, ir dviejų šimtų nebėra. Dabužių parapijai priklauso Pirmieji bei Antrieji Dabužiai, Margiai, Pukeniai, Vaivadiškis, Pagiriai – nemažai kaimelių, tik jie jau labai ištuštėję. Bet bažnyčioje gieda vietiniai dabužiečiai“, – apie Dabužių parapiją pasakojo V. Patumsis.
Pašnekovas sakė, kad ryškiausia dabužiečių bažnytinė šventė – tai tituliniai Kristaus Žengimo į dangų a

laidai: „Taip pat aktyviai švenčiam ir Žolinę. Per atlaidus, didžiąsias šventes, be jokios abejonės, daug išvykusių dabužiečių susirenka, kaimas atgyja.“
V. Patumsis atsimena, kaip vaikystėje šioje bažnyčioje patarnaudavo Mišioms: „Būdavo, jei eini Komunijos, tai iš vakaro nevalgai, jau vos ne siūbuoji ryte (juokiasi). Dabar viskas paprasčiau, laisviau. Nors ir sovietiniais laikais, bet turėjom savo kleboną Serapiną Žvinį, kuris ir gyveno vietoje. Mišios būdavo praktiškai kiekvieną rytą net ir šiokiom dienom. Anksčiau kai kas buvo ypatinga – labai daug būdavo krikštynų, jungtuvių. Matyt, žmonės tais laikais negalėjo miestuose labai afišuotis, todėl slėpdavosi, o Dabužiai kaip tik ir yra nuošaliau. Dabar, man atrodo, praėjusiais metais nebuvo čia nė vienų krikštynų, jau nekalbu apie jungtuves“.
„Dar iš vaikystės įstrigę (aš Dabužių mokyklos nelankiau, ėjau į Ažuožerius), seserys pasakodavo, kad prie bažnyčios stovėdavo tokia aktyvi mokyklos direktorė ir „registruodavo“, kas eina į bažnyčią, ir po to mokykloje juos „šokdindavo“, – apie vaikystę Dabužiuose pasakojo V. Patumsis.

Džiaugiasi širdis

Buvęs Dabužių parapijos administratorius kan. Stanislovas Krumpliauskas „Anykštos“ redakcijai atsiuntė laišką, kuriame papasakojo apie bažnyčioje atliktą remontą, džiaugėsi parapijiečiais.
„Dabužių Kristaus Žengimo į dangų parapiją iš pradžių aptarnavo Troškūnų, vėliau – Anykščių kunigai. Kurį laiką dar aptarnavo Traupio klebonas Gintautas Gudas, tačiau jam atsisakius kunigystės, Panevėžio Vyskupas J. Preikšas Dabužių parapiją paskyrė aptarnauti Anykščių parapijos kunigams.
Prieš Vyskupo vizitaciją darėme didelę parapijiečių talką: nušveitėme tvorą, nulupome samanų luitus, kuriais buvo apaugusi, iššveitėme takelius, išdažėme grindis. Atvažiavęs vyskupas net nustebo: šventovė atrodė neatpažįstama.

Visada džiaugiausi Dabužiais, ne vien tik todėl, kad į juos vedė geras kelias, bet ir gerais, nuoširdžiais žmonėmis. Susipažinę su parapijiečiais, įsteigėme pastoracinę tarybą, kuri daug talkino ir visada buvo svarbi bažnyčios reikaluose. Vargonininkas Rimvydas Griauzdė greit subūrė chorą. Didžiausias darbas tuo metu atrodė surasti meistrus, galinčius ištiesinti pasvirusį bažnyčios bokšto kryžių. Iš tiesų, bažnyčioje padarėme kapitalinį remontą: nudažytas stogas ir vidus, sutvarkytas šventorius ir rūpestingai tvarkomas kunigo S. Žvinio kapas.

1999 m. šv. Mišiomis ir minėjimu Dabužiuose pažymėtos Konstantino Sirvydo, jėzuito, profesoriaus, vieno iš lietuvių raštijos pradininkų, 420-tosios gimimo metinės. Menininkas Jonas Žukas – K. Sirvydui skirto paminklo, pastatyto 1988 metais Sirvydų kaime, autorius – išskirtinė asmenybė: įdomus pašnekovas, nuoširdus, meniškos sielos žmogus. Tarėmės, kaip atnaujinti paminklą. Suorganizavus talką ir sutvarkius aplinką, tarp laukų stovintis paminklas nebeatrodė saugiai, todėl 2009 metais iš Sirvydų kaimo paminklas buvo ne tik perkeltas į Dabužius, bet ir restauruotas. K. Sirvydo, žymaus žmogaus, atminimui saugoti parinktas bažnyčios šventorius, kaip garbinga vieta.

Dabužių kaimo bendruomenė įkurta 2009 metais, buvau jos pirmininkas. Labai džiaugiuosi, kad darbai nenuėjo veltui.
Buvusi klebonija, kaip ir visur, Dabužiuose buvo nacionalizuota – paversta kolūkio kontora, kuri klaikiai atrodė, buvo labai jau apleista. Rašant projektus, atsivėrė galimybės gauti finansinę paramą. Džiaugiausi, kad šalia visada buvo profesionalūs specialistai, pvz., Daiva Gasiūnienė, Anykščių rajono savivaldybės vyr. architektė. Tvarkant projektus daug padėjo Ilona Dagytė.

Dėkingas esu Patumsių, Peldžių šeimoms, energingai mokyklos direktorei Aušrai Sapkauskienei bei kitiems parapijiečiams ir choristams.
Projektas buvo patvirtintas ir įvykdytas: senosios klebonijos vietoje pastatyta nauja, vadinama Parapijos – Bendruomenės namais (įrengta koplyčia, salė, sutvarkytas vandentiekis, kanalizacija, antrajame pastato aukšte įkurdinta tremtinio, politinio kalinio Vaclovo Tučinsko (1914-1992) darbų kolekcija). 2012 m., prieš išvykdamas tarnystės į Dusetas, pašventinau ir įteikiau Linai, bažnyčios prižiūrėtojai, raktą. Džiugu ir keista, kad tiek laiko praėjus, neretai sulaukiu telefono skambučių ir pranešimų, kuriais kreipiamasi į mane, kaip į bendruomenės pirmininką. Visiems aiškinu, kad jau dešimtmetis, kai klebonauju kitose parapijose, tačiau žmonės nustemba ir aiškina, jog mano numerį randa internete.

Neretai susitinku anykštėnus, skaitau žiniasklaidoje, matau ir „Facebook‘e“, kad Dabužių bendruomenė gražiai tvarkosi. Miela žinoti ir girdėti. Žinau, kad jau daug kas pasikeitė – nebeliko ir senųjų gyventojų, tačiau šiems dėsniams mes nesame pavaldūs“, – rašė kunigas kan. S. Krumpliauskas.

Kunigavo ir žymūs šventikai

Dabužiuose pirmieji Dievo namai atsirado apie 1800-uosius metus: kaime buvo pastatyta medinė koplyčia. Daug vėliau, 1916 metais, į Dabužių koplyčią atvyko ir pirmasis kunigas – iš Rokiškio rajono kilęs garsus knygnešys Jonas Baltušis, kuris tuomet buvo Anykščių parapijos kunigas. Kunigaudamas Dabužiuose jis gyveno Mažųjų Dabužių dvare, prie koplyčios pristatė zakristiją. J. Baltušis Dabužiuose kunigavo ketverius metus, vėliau, 1922-aisiais, buvo pastatyta nauja klebonija, o kunigas Mykolas Ruseckas pastatė parapijos ūkio pastatus, įkūrė plytinę bažnyčiai statyti, įsteigė kapines.

1929 metais kunigo Ignoto Bernotavičiaus iniciatyva pradėta statyti dabartinė mūrinė bažnyčia. Pablogėjus sveikatai, I. Bernatavičius nebaigė statybų ir 1934 metais perdavė Dabužių parapiją kunigui Bronislovui Masiokui. Tais pačiais metais naująją Kristaus Žengimo į dangų bažnyčią pašventino Anykščių dekanas, kanauninkas Juozapas Norvila. Dabužių bažnyčia 1940-aisiais konsekruota, iš Pienionių dvaro koplyčios gavo liturginio inventoriaus.

Dabužių bažnyčios pastatas yra mūrinis, netinkuotas, turi neogotikos bruožų. Jis yra vieno bokšto, stačiakampio plano, vidus 3 navų, yra 3 altoriai, kuriuos įrengė šiaulietis meistras Antanas Leviška.
Dabužių bažnyčios Šventorius yra aptvertas metaline tvorele. Jame yra medinis kryžius, kuris dedikuotas Atgimstančiai Lietuvai (1989 m.) bei kunigo Serafino Žvinio kapas.
2009 m. į šventorių iš Sirvydų kaimo perkeltas restauruotas paminklas iš Dabužių apylinkių kilusiam lietuvių raštijos pradininkui, pirmojo lietuvių kalbos žodyno autoriui vienuoliui jėzuitui Konstantinui Sirvydui (skulptorius Jonas Žukas).

Didžiausia šventė – atlaidai

Ilgiausiai Dabužių parapijoje kunigavo kunigas Serafinas Žvinys (1958-1985 m.), kuris po mirties buvo palaidotas šios bažnyčios šventoriuje. 1985–1990 m. Dabužių bažnyčios klebonu buvo Henrikas Bernotavičius, jam išvykus, parapiją administravo kunigas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas (1995–2012 m.), dabar – kunigas Petras Baniulis.

Didžiausi Dabužių parapijos atlaidai – tituliniai Šeštinių, Kristaus Žengimo į dangų, švenčiami šeštąjį sekmadienį po Velykų. Parapijoje taip pat švenčiama Žolinė, rugpjūčio 15 dieną ir Šv. evangelisto Luko atlaidai po spalio 18 dienos.